„Valstybės gynimo taryba nusprendė siūlyti 2018 metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos asignavimams papildomai numatyti 149 mln. 200 tūkst. eurų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.

„Pagal dabartines ūkio augimo prognozes, tai turėtų viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. (...) Pagal dabartines prognozes, tai turėtų būti 2 proc. ir galbūt septynios šimtosios“, - pridūrė ji.

Pasak Ž.Šatūnienės, toks gynybos biudžetas siūlomas atsižvelgiant į „geopolitinę situaciją ir šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO“.

Lietuva šiemet gynybai skyrė 723 mln. 800 tūkst. eurų arba 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Lietuvoje gynybos finansavimas didinamas nuo 2014 metų po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Neseniai viešėdamas Briuselyje Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) perspėjo NATO nares, kad Vašingtonas gali sumažinti savo įsipareigojimus Aljansui, jeigu sąjungininkės neskirs pakankamai lėšų gynybai.

Sausumos pajėgos ir oro gynyba

Augant krašto apsaugos biudžetui, Lietuva ėmėsi stiprinti Sausumos pajėgas. Be kitų įsigijimų, pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ už 386 mln. eurų pirkimo. Tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat įsigijo vokiškų savaeigių haubicų. Be to, Lietuva svarsto galimybę įsigyti raketinės artilerijos.

Nuo 2015 metų kariuomenėje buvo atnaujinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3 – 3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų.

Lietuvos kariuomenėje taip pat buvo sukurta antra Sausumos pajėgų brigada, kuri vadinasi „Žemaitija“. Valstybės gynimo taryba nusprendė paspartinti šios brigados formavimo procesą – jis turės pasibaigti 2019 metais.

Pasak prezidentės patarėjos Ž.Šatūnienės, brigada padidins Vakarų Lietuvos apginamumą. „Žemaitijai“ dar reikalinga suformuoti po vieną pėstininkų ir artilerijos batalioną.

Siekiant tai padaryti, kariuomenę 2018 metais papildys tūkstantis karių – 500 šauktinių ir 500 profesionalų, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Juos taip pat reikės aprūpinti modernia ginkluote, įranga, apsaugos priemonėmis.

Pasak ministro, išlaidos susijusios su „Žemaitijos“ formavimo ir sąjungininkų karių priėmimu Lietuvoje iš esmės ir sudarys sumą, kuria didėja gynybos biudžetas. Daugiau pinigų taip pat bus skiriama karių algų kėlimui ir jų apmokymui naudoti sunkiąja ginkluote.

Valstybės gynimo taryba taip pat patvirtino planus vystyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą. Lietuva šiuo metu yra apsisprendusi pirkti norvegišką vidutinio nuotolio ginkluotę NASAMS. Anksčiau skelbta, kad šios sistemos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.

Taryba taip pat pritarė tolesniems trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimams.

Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Jai vadovauja prezidentas. Tarybą taip pat sudaro ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.