Bendrasis pagalbos centras (BPC) kurtas nenuosekliai, užtruko paslaugų infrastruktūros kūrimas, o lėšos minėtiems darbams ne visada naudotos nuosekliai, teigia Valstybės kontrolė.

„Dar 2002 metais įvertinę Bendrojo pagalbos centro kūrimo procesą įvardijome planavimo trūkumus, bet ir toliau buvo planuojama ir kuriama nenuosekliai“, – pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Anot kontrolierių, pagrindinė priežastis, kodėl daugiau nei dešimt metų užtruko infrastruktūros kūrimas, yra planavimo trūkumas ir tarpinstitucinio veiksmų koordinavimo stoka.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, kai kurie šiose išvadose pateikti teiginiai nėra pagrįsti. 
„Vertiname Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, į jas bus atsižvelgta, tačiau negalime sutikti su kai kuriais teiginiais dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo, įrangos įsigijimo kainų pagrįstumo, greitosios medicinos pagalbos vėlavimo įsijungti į bendrą sistemą. Siekiant užtikrinti operatyvų reagavimą į pagalbos prašymus, Bendrojo pagalbos centro paslaugų infrastruktūra yra nuolat tobulinama, o iškylančios problemos sprendžiamos“, - pranešime cituojamas ministras.

Pranešama, kad nors bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūrai kurti jau išleista daugiau nei 76 mln. litų, iki šiol nėra baigtos optimizuoti atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus funkcijos.

Valstybės kontrolierių teigimu, Lietuvoje į pagalbos skambučius atsako ir reaguoja ne tik šiam tikslui įsteigtas BPC, bet ir policijos, priešgaisrinės gelbėjimo bei greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma skubios medicinos pagalbos, BPC atlieka tik tarpininko vaidmenį, sujungdamas skambinantįjį su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriu. Todėl medicinos pagalba gali būti suteikta pavėluotai.

Kuriant BPC veiklai reikalingą infrastruktūrą, kaip minėta, ne visuomet biudžeto lėšos naudotos efektyviai. Pavyzdžiui, Klaipėdos padaliniui išnuomotos patalpos ir įrengtos operatorių darbo vietos, nepagrindus darbuotojų poreikio, o audito metu nustatyta, kad naudota tik trečdalis darbo vietų, įrengiant operatorių darbo vietas, kompiuteriai ir dalis techninės įrangos įsigyta vidutiniškai tris kartus brangiau, nei įrangos gamintojo atstovo Lietuvoje rekomenduojama pardavimo kaina.

Valstybiniai auditoriai nustatė ir BPC veiklos organizavimo bei paslaugų teikimo kokybės trūkumų, kuriuos būtų galima pašalinti įdiegus veiksmingą kontrolės sistemą.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei priimti sprendimus, kurie užtikrintų, kad BPC būtų perduotos visų pagalbos tarnybų atsakymo į pagalbos skambučius funkcijos bei priešgaisrinės gelbėjimo ir greitosios medicinos pagalbos tarnybų vykdomos pajėgų valdymo funkcijos. Sprendimus dėl greitosios medicinos pagalbos tarnybų pertvarkos rekomenduota derinti su bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtra.

„Vidaus reikalų ministerija privalo imtis konkrečių priemonių, kad būtų baigta kurti bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūra ir optimizuota pagalbos tarnybų veikla“, - rašoma pranešime.
Vidaus reikalų ministerija nesutinka su teiginiu, kad dėl BPC paslaugų infrastruktūrai kurti išleistų daugiau nei 76 mln. litų, esą realiai šių paslaugų infrastruktūros plėtrai, įskaitant specializuotų gaisrinės patalpų statybą Vilniuje, iki šios dienos išleista 48 mln. 138 tūkst. litų.

Ministerija taip pat nesutinka su Valstybės kontrolės teiginiais dėl įrangos kainų pagrįstumo - įrengiant operatorių darbo vietas, kompiuteriai ir techninė įranga įsigyta tarptautinio konkurso būdu, perkant visą kompleksą kaip veikiančią sistemą, - šiuo atveju pasirinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

Pranešime teigiama, kad pagal Vyriausybės patvirtintą Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programą, kuri turi būti įgyvendinta iki 2013 metų, pagalbos skambučių perėmimas vykdomas palaipsniui.

Pasak ministro, viena iš realių kliūčių efektyviai pagalbos numerį administruoti yra ta, kad  į BPC sistemą nėra įsijungusios greitosios medicinos pagalbos pajėgos. Šiuo metu BPC tenka atlikti tarpininko vaidmenį, sujungiant skambinantįjį su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriu.

„Tokiai situacijai įtakos daro savivaldybių pasipriešinimas – Greitosios medicinos pagalbos stotys yra pavaldžios savivaldybėms, jos nepavaldžios Vyriausybei. Tačiau ši problema taip pat palaipsniui sprendžiama - siekiama efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo“, - teigė R.Palaitis.