Milijoninių investicijų pareikalavę praktinio mokymo centrai nepakankamai išnaudoja savo galimybes, konstatavo Valstybės kontrolė. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ginasi, jog centrų veikla tik įsibėgėja.

Valstybės auditoriai, atlikę prieš ketverius metus pradėtų steigti sektorinių praktinio mokymo centrų auditą, nurodė, kad 2012-2015 metais šalyje atidaryti 42 sektoriniai centrai 33-jose iš 74-ių šalyje veikiančių profesino mokymo įstaigų. Pasak auditorių, į centrus investuota apie 118 mln. eurų.

Daugiau kaip pusėje (60 proc.) audituotų centrų praktinis mokymas vyko tik iki 5 valandų per dieną, o viename iš jų daugiau nei metus mokymai iš viso nebuvo vykdomi. Auditoriai atkreipia dėmesį, jog sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijoje buvo nurodyta, kad mokymo įranga turėtų būti naudojama 16 valandų per parą.

Anot Valstybės kontrolės, ne visos įstaigos efektyviai išnaudoja infrastruktūrą, nepritraukia „išorės vartotojų“ ir dėl to negauna papildomų pajamų, be to, mokymo paslaugų įkainius mokyklos apskaičiuoja skirtingai, kai kurios neįtraukia patiriamų išlaidų.

„Mūsų nuomone, būtina atidžiai įvertinti lėšų poreikio pagrindimą ir planuojamą poveikį, nes audito rezultatai rodo, jog, jau atlikus milijonines 2007–2013 metų laikotarpio ES investicijas, centrų pajėgumai nėra pakankamai išnaudojami“, - pranešime teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Jis žada šiuos priekaištus perduoti Finansų ministerijai, informuoti Seimo Audito bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetus.

Auditoriai taip pat nustatė, kad apie 3 mln. eurų investuota į mokymo programų ir profesinių standartų rengimą, bet nė vienas standartas nėra įteisintas ir tik devynios programos yra išbandomos.

Atsakydama į priekaištus, ŠMM teigia, kad praktinio mokymo centrų veikla tikrinimo metu nebuvo spėjusi įsibėgėti. ŠMM pranešime pabrėžia, jog beveik pusė centrų – 19 iš 42 - atidaryti tik 2015 metais.

„Antra, tik praėjusių metų pabaigoje buvo baigta tvarkyti teisinė bazė, leidžianti tokioms įstaigoms kaip profesiniai centrai teikti mokymo paslaugas ne tik savo mokiniams, bet ir išorės vartotojams bei už tai gauti pajamas. Tačiau iki šiol nėra atsakingų institucijų išaiškinimo, kokiomis apimtimis už ES paramą įkurti centrai gali vykdyti komercinę veiklą“, - informuoja ŠMM.

ŠMM atkreipia dėmesį, jog situacija dėl modulinių programų nuo tikrinimo pradžios taip pat pasikeitė: įteisintos jau 28 programos, o likusios 32 bus pradėtos įgyvendinti iki rugsėjo 1-osios.

Ministerija padėkojo už pateiktas pastabas ir pasiūlymus tvirtindama, kad jie leis tobulinti profesinio mokymo sistemą.