Biologinės įvairovės strategija neatitinka šių dienų poreikio, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi nacionalinių parkų veiklos auditą.

„Atlikus auditą nustatyta, kad Lietuva iki šiol neatnaujino 1998 metais priimtos Biologinės įvairovės strategijos, todėl ji neatitinka šių dienų poreikio, nes dalis nustatytų grėsmių ir priemonių tapo neaktualios, o dalis naujų – neįvertintos, pavyzdžiui: nešienaujamos pievos, invazinių rūšių populiacijų didėjimas ir didelis lankytojų, transporto priemonių skaičius. Žinoma, strategijos atnaujinimas neišspręstų visų biologinės įvairovės išsaugojimo problemų, tačiau nustatytų pagrindines grėsmes ir išsaugojimo kryptis“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai vertino Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų bei Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą, svarbiausias audito tikslas buvo siekis išsiaiškinti, ar nacionaliniuose parkuose užtikrinamas biologinės įvairovės išsaugojimas.

Tarp auditorių rekomendacijų - raginimas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kartu su nacionalinių parkų direkcijomis plėtoti visuomenės švietimą ir taikyti prevencines priemones, kad būtų efektyviau valdomi lankytojų srautai ir mažinamas neigiamas poveikis biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui.

Taip pat konstatuojama, kad direkcijose mažėja darbuotojų skaičius, didėja vieno darbuotojo prižiūrimas plotas, darbuotojams priskiriamos papildomos funkcijos ir teritorijos, tačiau tam neskiriama papildomų išteklių.

„Vertinant, ar nacionalinių parkų finansavimas užtikrina jų tikslų įgyvendinimą, nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos nacionalinių parkų direkcijoms planuojamos ne pagal prižiūrimą teritoriją, o pagal Aplinkos ir Kultūros ministerijų skiriamus asignavimus, kurių užtenka tik pagrindinėms direkcijų funkcijoms vykdyti. Direkcijos dalyvauja vykdant ES ir tarptautinių organizacijų finansuojamus projektus, ieško kitų papildomų finansavimo šaltinių, tačiau kol kas papildomos lėšos sudaro nedidelę dalį visų nacionalinių parkų direkcijų veiklai gaunamų lėšų“, - sakoma Valstybės kontrolės pranešime.

Šis auditas - dalis tarptautinio audito, kuriame dalyvauja Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos, ir Ukrainos aukščiausiosios audito institucijos.