Jo duomenimis, Lietuva yra aštuntoje vietoje Europos Sąjungoje pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį teisėjų skaičių – 27. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka keturios bylos ir tai yra antras didžiausias rodiklis ES. Pernai šalyje gauta 214 tūkst. bylų, 75 proc. jų – civilinės.

„Viena iš priežasčių, lemianti didelį gautų bylų skaičių, yra ta, kad per 12 metų nebuvo sutarta, kokios funkcijos turėtų būti priskirtinos tik teismui, kaip išimtinai teisingumą vykdančiai institucijai“, – teigiama aukščiausiosios audito institucijos pranešime.

Valstybės kontrolės teigimu, perdavus santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir teismo leidimo parduoti šeimos nekilnojamąjį turtą, kai joje yra nepilnamečių vaikų, funkcijas, jų gaunamų civilinių bylų skaičius sumažėtų apie 13 proc. (20 tūkst. bylų).

Pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva užėmė pirmą vietą ES kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Vidutinė šių bylų nagrinėjimo ginčo tvarka trukmė Lietuvos apylinkės teismuose – 95 dienos.

Vis dėlto, pasak Valstybės kontrolės, yra ir sudėtingų bylų, kurių nagrinėjimo trukmė labai skiriasi nuo vidutinės: pernai metų pabaigoje pirmosios instancijos teismuose buvo apie 4 tūkst. bylų, nagrinėjamų ilgiau nei metus laiko, iš jų 247 – sudėtingos civilinės bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei penkerius metus.

Kiekvienos teismo procese dalyvaujančios šalies – taigi ir visos visuomenės – lūkestis, kad bylos būtų išnagrinėjamos tinkamai ir kaip įmanoma greičiau.

Audito institucijos teigimu, tarptautinė praktika rodo, kad vienas iš būdų teismams veikti efektyviai – teisėjų specializacija, tuo tarpu Lietuvoje 30 proc. apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas: tam pačiam teisėjui tenka nagrinėti ir civilines, ir baudžiamąsias, ir administracinių nusižengimų bylas.

Vis dėlto specializacijos galimybes riboja tai, kad 57 proc. apylinkių teismų rūmų yra po penkis ir mažiau teisėjų, todėl nustačius specializaciją nepavyktų užtikrinti, kad atitinkamos kategorijos bylos nebūtų skiriamos iš anksto žinomam teisėjui.

Pasak Valstybės kontrolės, tai, kad specializacija pasiteisina, rodo ir faktai: į teismus, kuriuose specializacijos nėra, iš naujo nagrinėti aukštesnės instancijos teismo buvo grąžinama apie 15,5 proc. daugiau bylų.

Audito rezultatai rodo, kad 67 proc. apylinkės teismo rūmų bei trys iš penkių apygardos teismai neturi įrengtų patalpų liudytojams ir nukentėjusiesiems, o nepilnamečių apklausoms pritaikytų patalpų neturi 24 proc. apylinkės teismų rūmų bei du iš penkių apygardos teismai.

„Neturint tokių patalpų, teismams sudėtingiau užtikrinti tinkamą minėtų proceso dalyvių apsaugą“, – teigia Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė rekomenduoja sudaryti tinkamas sąlygas teisingumo vykdymui ir užtikrinti nuoseklų teismų sistemos tobulinimą – tai leistų numatytos teismų sistemos ilgalaikės tobulinimo prioritetinės kryptys ir tikslai, teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas ir teisėjų specializacijai sudarytos tinkamos sąlygos.

„Teismai, vykdydami teisingumą, veikia nepriklausomai, tad mūsų audito tikslas buvo ne nagrinėti priimtų sprendimų pagrįstumą, o įvertinti, ar teismuose sudarytos tinkamos sąlygos efektyviam jo vykdymui. Kiekvienos teismo procese dalyvaujančios šalies – taigi ir visos visuomenės – lūkestis, kad bylos būtų išnagrinėjamos tinkamai ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Sigita Gorovniova.

Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Teismų sistemoje dirba 3 439 darbuotojai, iš jų 750 yra teisėjai. Pernai metų pabaigoje trūko 37 teisėjų ir 206 teisėjo komandos darbuotojų.