Kad būtų galima įkurti muziejų, net specialus įstatymas buvo paskelbtas. Juo remiantis, 1922-aisiais iš M. K. Čiurlionio žmonos Sofijos Švietimo ministerija už 65 tūkstančius vokiškų markių nupirko visus jos turimus M. K. Čiurlionio darbus. Dabar šis muziejus patekęs valstybės kontrolės nemalonėn.

„Tikrinome tris didžiausius muziejus ir pamatėme, kad maždaug 500 milijonų mūsų muziejinių vertybių, tai yra kiekvieno žmogaus, piliečio nuosavybė, esame bendrasavininkai jų, mes negalime patvirtinti, ar jos iš tikrųjų yra“, – kalbėjo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Trumpai tariant – nustatyta, kad muziejai Lietuvoje nežino nei kiek, nei ko, nei kokios vertės apskritai turi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Puiki galimybė dingti turtui, niekas nenustatys, kad jis yra dingęs“, – teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.

Muziejus apie pastabas žino, bet sako, kad ne viskas taip paprasta.

„Pasižiūrėkite, kiek kainavo Van Gogas, kai jis buvo gyvas, jo niekas nepirko, kokia jo vertė ir kokia dabar – milijoninė vertė“, – šnekėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė.

Pirmąkart įvertinti visas turimas meno vertybes Lietuvoje bandyta maždaug prieš penkiolika metų. Dar prie lito nuspręsta jas įkainoti simboliškai.

„Kada pradedi vertinti iš tikrųjų taip, kaip reikėtų, lyginant su aukcionais, analogais pasaulyje, mūsų kontekstu, tai užtrunka. Tai gali užtrukti nuo 2 savaičių iki dvejų metų, todėl, kad reikia specialistų, jog visa įmanoma informacija būtų surinkta“, – aiškino D. Kamarauskienė.

Tačiau Valstybės kontrolė aiškina – pagrindinė problema, kad muziejai turimų vertybių neinventorizuoja. Karo atveju net nebūtų galima pasakyti, koks padarytas nuostolis.

„Prisiminkime, kada buvo toks pavyzdys – Tytuvėnų bažnyčios gaisras. Aišku, tai yra bažnytinės vertybės, bet tiesiog negalėjome pasakyti, o kas iš tikrųjų sudegė“, – sakė valstybės kontrolierė.

Ir muziejai – taip prasikaltę ne vieninteliai. Panašios problemos kamuoja ir kitas valstybines įstaigas.

„Žinoma, atsiranda klaidų. Visi žmonės ir institucijose taip pat dirba žmonės“, – tvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius.

Valstybė į tas gautas lėšas – visų mūsų sumokėtas – žiūri labai taip atsainiai.

Po audito nustatyta, kad 7 milijardai valstybės turto popieriuje egzistuoja, bet kokia jo vertė iš tikrųjų – neįmanoma patikrinti.

„Kai man rodo juodą dėžę ir sako, kad dėžės viduje yra obuolys, bet tau neduoda jokių instrumentų įsitikinti, kad obuolys“, – sakė D. Čibirienė.

„Valstybės turtas yra labai sudėtingas turtas. Pradėkime nuo miškų, užbaikime meno vertybėmis – jas visas reikia atitinkamai įvertinti pinigais ir surašyti į dideles apskaitos knygas“, – kalbėjo finansų ministras.

Neaišku ne tik, kokių meno vertybių Lietuva turi, bet ir už kiek valstybė yra supirkusi žemės, miško sklypų, kokia jos turimų medynų ir mineralų vertė.

„Valstybė į tas gautas lėšas – visų mūsų sumokėtas – žiūri labai taip atsainiai. Nevertina jų ir tai kaip kiauras rėtis. Turime daug resursų, bet nesugebame jų susiskaičiuoti“, – šnekėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė.

Klaustukas dar dėl beveik 700 milijonų. Kur ir ar teisingai jie buvo išleisti, kontrolė nerado įrodymų.

„Galime laisvai išleisti 0,7 milijardo eurų, nesuprasdami, kam tai išleidžiame. Mums tiek gynybai reikia, tai jeigu tiesiog susitvarkytume su savo lėšų kontrole – tikrai atsirastų resursų“, – kalbėjo D. Čibirienė.

„Tikrai dabar ne laikas didinti mokesčius, paliesti praktiškai kiekvieną Lietuvos gyventoją per didinamus mokesčius, kai galima būtų tiesiog efektyviau tvarkytis su tais viešaisiais finansais“, – nurodė Seimo narė (LRLS) Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Valdžia didelės tragedijos čia nemato.

„Čia yra kaip visada techniniai dalykai“, – teigė Algirdas Sysas.

„Ne toje eilutėje, kur turėjo būti išleista, įrašyta kitoje eilutėje – dar tikrai nėra tas kriminalas, kuris gal leistų sakyti, kad tos lėšos kažkur dingo, pradangintos“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

„Klaidos atsiranda dėl įvairių priežasčių ir mažiausiai – dėl piktnaudžiavimo, daugiausia – dėl galbūt procedūrų netobulumo“, – tikino finansų ministras.

Įdomu, kas nutiktų, jei su savo finansais taip tvarkytųsi privatus verslas?

„Manau, kad akcininkai iškart atleistų vadovą, galbūt būtų keliama baudžiamoji byla dėl galimo turto pasisavinimo, turto netinkamos apskaitos, išlaidų netinkamos apskaitos. Tai būtų stipru“, – šnekėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė.

Anot ministro, kad valstybės turtas būtų tinkamai sužiūrėtas, trūksta pinigų. „Tai kainuoja pinigus. Labai dažnai šiems darbams pinigų neužtenka“, – pabrėžė R. Šadžius.

„Tai tikrai nėra tik kažkokios procedūrinės problemos. Yra požiūrio, atsakomybės klausimai“, – teigė I. Segalovičienė.

Dalis Valstybės kontrolės rekomendacijų kartojasi kadencija po kadencijos. Be to, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl netinkamai panaudotų daugiau nei 230 milijonų eurų, kuriuos Lietuva gavo iš Europos Sąjungos. Agentūros pridarė 7 kartus daugiau klaidų, nei leidžia Europos Komisija. Dabar valstybė jas pati ir turės kompensuoti.