„Laisvės priešingybė yra baimė. Pastaroji stingdo, verčia susigūžti ir krūpčioti. Laisvė – tai drąsa judėti į priekį, nesislapstant nuo iššūkių, atsiveriant vis naujoms galimybėms. Kiekviena karta turi savo laisvės kovą, tačiau itin svarbu, kad nesileistume būti įbauginti, matytume šviesą, o ne vien šešėlius, prireikus sugebėtume susitelkti ir mūsų esminiuose pasirinkimuose žydėtų vienybė“, – rašoma ministrės pirmininkės sveikinime.

I. Šimonytė taip pat dėkoja žmonėms, kurie padėjo Lietuvai pasiekti laisvę, bei kviečia šią ypač šaliai svarbią dieną švęsti.

„Noriu dar kartą padėkoti mūsų atkakliems, drąsiems ir išmintingiems derybininkams, kuriems pavyko pasiekti, kad okupantų kariai Lietuvoje neužsibūtų nė viena diena ilgiau. Švęskime laisvę, švęskime jos dovanojamą harmoniją ir drąsiai ženkime stiprėjančios ir klestinčios Lietuvos keliu“, – pažymėjo premjerė.

V. Čmilytė Nielsen: Rusija vėl kelia grėsmę regiono saugumui

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad sovietų kariuomenei pasitraukus iš šalies, tai buvo visų visuomenės sprendimų ir Lietuvos diplomatijos triumfas.

„Ta nepalenkiama valia kurti savo valstybę lėmė mūsų pergales siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Dabar matome, koks įžvalgus buvo mūsų atkaklumas siekti laisvę ginančių tikslų“, – rašoma V. Čmilytės Nielsen sveikinime.

Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Laisvės dienos fone Rusija ir toliau gviešiasi kitų tautų, liedama nekaltų žmonių kraują.

„Rusija mūsų regione vėl lieja kitų tautų kraują, vėl kelia grėsmę mūsų regiono saugumui. Tuomet skambėjęs šūkis „Red Army Go Home!“ buvo vienas iš mūsų pergalės žingsnių. Šiandien imperinę armiją vėl reikia varyti namo, tai labai didele kaina daro Ukraina. Kuriai, tikiu, pasiseks taip pat, kaip ir mums pasisekė prieš 31 metus“, – priduriama sveikinime.

ELTA primena, kad Lietuva apie nepriklausomybę paskelbė 1990 metų kovo 11 d., tačiau paskutinės Rusijos okupacinės pajėgos Lietuvą paliko likus kelioms minutėms iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. vidurnakčio.

Iki Rusijos kariuomenės išvedimo Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios divizijos, kurias sudarė apie 34 500 karių, maždaug 1 000 tankų, 180 lėktuvų ir 1 900 šarvuočių.