Krizės apimtą valstybinę bendrovę "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) vėl bus mėginama gelbėti skolintais pinigais. Tik šįkart iš banko. Nors neoficialiai finansinių problemų turinčios valstybinės įmonės ne kartą buvo vaduojamos kitų valdiškų bendrovių sąskaita, iš jų biudžeto suteikiant trumpalaikes paskolas "skęstančiųjų" gelbėjimui.

Pareikalavo atsakomybės

Kai apie 100 LJL jūrininkų, plaukiojančių laivuose su mūsų šalies vėliava, įstrigo Senegalo, Portugalijos, Italijos, Lenkijos ir JAV uostuose, kur jie areštuoti už skolas, tik tada iš Susisiekimo ministerijos pasigirdo viešas nerimo signalas, kad nutiko bėda. Būtent ši ministerija valdo pagrindinį krizės apimtos bendrovės akcijų paketą.

Tiesa, vieną iš šių nelaimėlių, laivą "Deltuva" iš Lenkijos pavyko "ištraukti". Įgula motorlaiviu grįžo į Klaipėdą praeitą savaitę. Kiti – vis dar areštuoti. Skandalas netrukus apėmė valdžios viršūnę.

Susisiekimo ministerija nusprendė inicijuoti į skolas įklimpusios laivybos kompanijos bankrotą. Tai sukėlė premjero Algirdo Butkevičiaus reakciją, kuris nutraukęs savo atostogas, LJL bankrotą skubiai atšaukė ir pareiškė, kad bandys įmonę gelbėti paimdamas dar 3 mln. eurų paskolą.

Ši desperacija sulaukė griežtos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kuri pabrėžė, jog privaloma pareikalauti atsakingų asmenų tiesioginės atsakomybės.

Dėmesys nukrypo į susisiekimo viceministrą Saulių Girdauską, kuris yra ir LJL valdybos pirmininkas.

Kyla klausimas, kada jis suvokė, pamatė, sužinojo, išgirdo apie kritinę finansinę situaciją "Lietuvos jūrų laivininkystėje" ir kokių veiksmų ėmėsi?

Viceministras padėtį žinojo

Susisiekimo ministro S.Girdausko teigimu, apie sudėtingą finansinę LJL padėtį sužinojo darbo šiame poste pradžioje – 2013 m.

"Nuo to laiko buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad padėtis LJL keistųsi. Buvo nuolat kalbamasi su banku dėl paskolos sutarčių pratęsimo. Siekiant įrodyti LJL gyvybingumą, 2013 m. bendrovės konsultantai parengė artimiausio laikotarpio verslo planą/strategiją finansinei situacijai stabilizuoti", – tikino viceministras.

Anot S.Girdausko, buvo numatyta atsisakyti mažų ir neefektyvių laivų ir ketinta įsigyti 17–25 tūkst. DWT laivą. Bendrovė per 2013–2015 m. pardavė 6 senus laivus, tačiau lėšų naujam laivui įsigyti negalėjo skirti.

"Didžiąją dalį gautų lėšų skyrė finansiniams įsipareigojimams mažinti, nes pagrindinės veiklos pajamos buvo nepakankamos", – tikino viceministras.

Esą siūlymui valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovės akcijas perduoti valstybės įmonei Turto Bankui nebuvo pritarta dėl didelio jūrinės visuomenės pasipriešinimo. Taip pat svarstyta dėl turimos banko paskolos refinansavimo kreiptis į kitą banką.

"Šiuo metu analizuojamos teisinės ir finansinės galimybės steigti naują valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių grupę (holdingą), kurios sudėtyje būtų ir LJL bendrovė. Tačiau dėl skirtingo ministerijos valdymo sričiai priskirtų įmonių juridinio statuso šis procesas užtruktų (iki 1 metų), o sprendimai, susiję su bendrovės veiklos tęstinumu, turi būti priimti nedelsiant", – dienraščiui teigė S.Girdauskas.

Gelbės geležinkeliai

Vakar oficialiai paskelbta, kad kita valstybės įmonė "Lietuvos geležinkeliai", taip pat kuruojama Susisiekimo ministerijos, suteiks garantiją dėl paskolos LJL.

Vyriausybė pritarė ministerijos projektui dėl valstybės valdomos "Lietuvos geležinkeliai" mokėtinos dividendų sumos sumažinimo nuo 50 proc. iki 36,88 proc. įmonės paskirstytino 2014 m. pelno.

"Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į bendrovės įgyvendinamus valstybei itin svarbius ekonominius projektus ir būtinybę nedelsiant pasirūpinti "Lietuvos Jūrų Laivininkystė" tarptautiniuose uostuose sulaikytais laivais ir jų darbuotojais", – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, kad būtų likviduoti pradelsti LJL įsiskolinimai, "Lietuvos geležinkeliai" suteiks bankui garantiją dėl 3 mln. eurų paskolos, kuri atiteks LJL, o vėliau bendrovė valstybei atitinkamai sumokės mažiau dividendų.

Yra neoficialus "holdingas"?

Dienraščio duomenimis, Prezidentūrai kilo klausimas dėl šio Vyriausybės sprendimo teisėtumo. Esą pagal ES direktyvas valstybė negali teikti paramos verslui, nepriklausomai nuo to, jis valstybinis ar ne. Čia savo žodį turėtų tarti ekonomikos ekspertai.

Nepaisant šių abejonių, Vyriausybė jau planuoja naujo verslo darinio – transporto holdingo kūrimą. Tiek "Lietuvos jūrų laivininkystė", tiek ir "Lietuvos geležinkeliai" bei kitos transporto įmonės ir įeina į tą Susisiekimo ministerijos kuriamą transporto holdingą.

Tai reiškia, kad šio darinio viduje atsiras galimybė finansinių problemų turinčias įmones gelbėti geriau besilaikančiųjų sąskaita. Nors tai nekelia entuziazmo pelningai veikiančių būsimo holdingo kompanijų vadovams.

Dienraščio duomenimis, ši neoficiali praktika, kai į finansinę duobę kritusias valdiškas bendroves gelbėdavo kitos valstybinės įmonės, suteikdamos trumpalaikes paskolas, nėra naujiena.

Tačiau akivaizdu, kad skolinimas nebuvo absoliučiai legalus, nes skolintojai neturi banko licencijų ir oficialiai kreditų dalinti kažin ar gali.

Susisiekimo ministerijos atstovas prasitarė, kad yra buvę tokių atvejų. Pasiteiravus, kokio dydžio ir kada buvo paimtos trumpalaikės paskolos LJL ar kitų valdiškų bendrovių gelbėjimui iš Susisiekimo ministerijos kuruojamų įmonių iždo, dienraštis atsakymo nesulaukė.

Neužteko politinės valios?

Ieškodamas būdų išsisukti nuo priekaištų, ministras pirmininkas A.Butkevičius ėmė pirštu rodyti į buvusį susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį.

"Labai lietuviškas stilius. O rimtai kalbant, LJL veikla mūsų netenkino jau 2009 m. Mažinome administracinį aparatą, pareikalavome parengti 3 m. perspektyvinį verslo planą. Tačiau krito pajamos ne dėl to, kad nebuvo krovinių, o dėl sumažėjusių frachtų. Tad ir pateikėme siūlymą Vyriausybei, kad įmonė būtų privatizuota", – prisiminė E.Masiulis.

Vis dėlto tada šiam veiksmui neužteko politinės valios. Esą viską sujaukė kilęs visuomenininkų sujudimas, protesto akcijos su karikatūromis ir kaltinimais, siekiant "prichvatizuoti" valstybinį laivyną. Todėl minties apie LJL pardavimą buvo atsisakyta.

"LJL krachas buvo užprogramuotas dar 2001-aisiais, kai buvo pirminis privatizavimo etapas. Tada valstybinė laivyno įmonė buvo suskaidyta, pelningai dirbantys linijiniai keltai parduoti, o transporto laivynas liko valstybinis. Kitaip tariant, jau tada lašinius atidavė privatiems asmenims, o kaulus paliko valstybei", – mano E.Masiulis.

Nežinioje – už tūkstančių kilometrų

Kol svarstomi visi įmanomi LJL gelbėjimo planai, užsienio uostuose areštuoti stovi keturi laivai.

Bene sudėtingiausia padėtis Afrikoje ne savo noru įstrigusiame laive "Raguva", kur 17 jūrininkų įgula nerimauja, kas jų laukia, nes degalų pagaliau gavo, maisto turi dar savaitei, tačiau asmens dokumentų, kuriuos paėmė Dakaro uosto migracijos tarnyba, neatgauna.

"Raguvos" įgula tikino, jog jau daugiau kaip tris mėnesius negavo atlyginimų, įskaitant dienpinigius, kurie sudaro didžiąją uždarbio dalį, ir jie nurodyti LJL kolektyvinėje sutartyje bei asmeninėse darbuotojo sutartyse su darbdaviu.

Jūrininkai išreiškė nerimą, kad laivas vis dar lieka areštuotas Afrikoje ir "jeigu jie pasiliks be ryšio ir gyvybiškai svarbių reikmenų – neišgyvens".