Kitą savaitę savivaldybės taryba spręs, ar dar kartą dalyvauti programoje siekiant finansavimo iš Europos Sąjungos fondų.

„Pernai pirmame kvietime mūsų projektas nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Dabar patikslinti dokumentai, patikslintas pats finansavimo sąlygų aprašas viešųjų subjektų naudai. Dabar yra palankesnės sąlygos viešiesiems subjektams tiekti savo projektus“, – BNS sakė Varėnos rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė.

Be to, indeksuota projekto suma, ji nuo 1,5 mln. eurų pakilo iki 2 mln. eurų.

Merkinės krašto muziejaus direktoriaus Žygimanto Buržinsko teigimu, Vazos namo atkūrimo projektas pateiktas ir Kultūros infrastruktūros programai.

„Laukiame rezultatų, jie turėtų paaiškėti rudenį. (...) Taryba svarstys nutarimo projektą pretenduoti į dar vieną finansavimo programą dėl didesnės galimybės, tikimybės gauti lėšas“, – BNS sakė direktorius.

Laukiame rezultatų, jie turėtų paaiškėti rudenį.

Planuojama pastatą kapitaliai rekonstruoti ir pritaikyti muziejaus veiklai.

Avarinės būklės – dešimtmetį

„Tai seniausias Pietų Lietuvoje privatus pastatas, statytas XVI amžiaus pabaigoje“, – sakė Ž. Buržinskas.

„Merkinėje valdovas (Vladislovas Vaza – BNS) lankėsi mažiausiai dešimt kartų. Sieksime tą atspindėti“, – tvirtino direktorius.

Varėnos rajone, Merkinėje, esantis vadinamasis Vazos namas pernai paskelbtas valstybės saugomu objektu.

Pastatas vadinamas Vazos namu arba valdovų rūmais, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Teigiama, kad jis persišaldė per vieną medžioklę Merkinėje, čia ir mirė 1648 metais.

Šiuo metu pastatas nenaudojamas. Pasak Ž. Buržinsko, jau kokį dešimtmetį jis yra avarinės būklės.

„Stogo konstrukcija drėgmės pažeista labai stipriai ties kaminu, ties laiptinėmis, kai kur visiškai išpuvusios lubos, grindys. Žmonių ten negalime priimti, ten bet kada gali kas nors nutikti“, – BNS sakė direktorius.

Pačiame centre stovintis apleistas statinys nepuošia miestelio, kur vasaromis netrūksta lankytojų.

„Ant jo kabo atminimo lentos ir valdovui, ir žuvusiesiems už nepriklausomą Lietuvą. (...) Ateinantis bet koks turistas atitinkamai įvertina ir kultūros paveldo būklę Lietuvoje. Tas namas kaip veidrodis, tam tikras simbolis gali būti, jei negautume finansavimo“, – svarstė muziejaus vadovas.

Pagal sumanymą, pirmame aukšte turėtų būti įrengta suvenyrų parduotuvė, kasos, persirengimo patalpa, edukacijų klasė, konferencijų salė, pagalbinė patalpa ar virtuvėlė.

Antrame aukšte numatyta ekspozicijų informacinė zona, biblioteka, trys ekspozicijų salės, muziejininkų kabinetas, trečiame aukšte – apgyvendinimui skirti kambariai (dešimt vietų), valgymo ir poilsio patalpa.

Taip pat ketinama sutvarkyti aplinką pritaikant ją pagal universalaus dizaino principus.

„Ne taip seniai parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas, perduota muziejui valdyti tą pastatą ir tikimasi ten sukurti kaip ir Merkinės krašto muziejų, kad realiai funkcionuotų ir kaip muziejinės patalpos, bet būtų orientuotas ir plačiau“, – BNS sakė Ž. Buržinskas.

Dabar Merkinės krašto muziejus įsikūręs buvusioje cerkvėje, tačiau ten nėra vietos renginiams, parodoms, edukacijoms.

Galėtų tapti traukos vieta

Anot direktoriaus, šis pastatas svarbus ne tik Merkinei, bet ir visai valstybei. Jis galėtų tapti turistų traukos centru tiek keliaujant šalies viduje, tiek atvykstantiems užsienio turistams.

„Sieksime parvežti į Merkinę ir kai kuriuos eksponatus, kurie daugelį metų dūla valstybės archyvuose, tokius, kaip magistrato knygos, net kai kurie paveikslai iš Merkinės bažnyčios yra nukeliavę į vieną ar kitą centrą“, – kalbėjo muziejaus direktorius.

Pirminiais skaičiavimais, projekto įgyvendinimas kainuos apie 2 mln. eurų. Savivaldybė numato skirti 1,25 mln. eurų. Šios lėšos turės būti suplanuotos 2025–2027 metų biudžetuose. Likusią sumą tikimasi gauti iš kitų šaltinių – Europos Sąjungos fondų arba nacionalinių programų.

Be to, savivaldybės biudžete turės būti numatytos lėšos Merkinės krašto muziejui, kad būtų užtikrintas veiklų vykdymas Vazos name ne mažiau kaip penkerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.

Už projekto įgyvendinimą bus atsakingas Merkinės krašto muziejus.

Kultūros vertybių registro duomenimis, minėtas pastatas pradėtas statyti XVI amžiaus pabaigoje, jo savininkas buvo Merkinės burmistras Tomas Karlovičius. Po jo mirties XVII amžiaus pirmoje pusėje pastatą valdė italų kilmės Merkinės seniūnas Mikalojus Scipionis Kampo, jis vėliau namą pardavė Prūsijos bajorui Tobiasui Popeliui, jam namas ir priklausė Vladislovo Vazos mirties metu.

XVII amžiaus viduryje namą įsigijo gydytojas Jonas Urbanovskis, o XVIII amžiaus pradžioje jo giminaitis Zigmantas Urbanovskis namą pardavė Merkinės jėzuitams. Po jėzuitų ordino panaikinimo amžiaus pabaigoje namas atiteko privatiems valdytojams, vėliau buvo išnuomotas, jo pirmame aukšte įrengta smuklė.

XIX amžiaus pabaigoje pastatą nusipirko Rusijos kazokų pulkininkas Kulinskis, jį rekonstravo iš L formos į stačiakampio plano. Tarpukariu pastate veikė progimnazija bei valsčiaus valdyba. Sovietmečiu buvo įrengtas bendrabutis, atlikus rekonstrukciją pakeistas pastato vidus, sunaikinti fasado puošybos elementai.