Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Valstybės atkūrimo dieną apdovanojo esamą ir buvusį premjerą, užsienio reikalų ministrą, buvusį ambasadorių Ukrainoje.

Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi kaip sėkmingų valstybės strateginių projektų įgyvendintojai apdovanoti premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius ir buvęs premjeras, opozicijos lyderis Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanotas diplomatinę karjerą baigęs buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, šalies vadovės dekrete dėl apdovanojimo įvardijamas kaip aktyvus europinių vertybių Ukrainoje ir dvišalių Lietuvos ir Ukrainos santykių propaguotojas.

Taip pat pirmadienį Prezidentūroje Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi apdovanoti esami ir buvę ministrai - energetikos ministras Rokas Masiulis bei buvęs ministras Arvydas Sekmokas, finansų ministras Rimantas Šadžius ir eksministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė D.Grybauskaitė iš viso apdovanojo 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti du Lietuvos piliečiai.

„Lietuva turi kuo didžiuotis. Vasario 16-ąją pasitinkame sustiprinę savo valstybės savarankiškumą ir saugumą. Sugebėjome priimti sprendimus ir įgyvendinti strateginius projektus. Darome tai dėl Tėvynės, dėl mūsų žmonių ateities. Už šią stiprybę esame dėkingi tiems, kurie sugebėjo įvertinti tai, kas svarbu valstybei ir prisiėmė atsakomybę“, - teikdama apdovnojimus sakė prezidentė.

Pasak prezidentės, įtvirtintos partnerystės pavyzdys – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, svarbus strateginis projektas Lietuvai ir visam Baltijos regionui, laivas „Independence“, tapęs energetinės laisvės ledlaužiu. Tarp strateginių laimėjimų taip pat įvardijama Lietuvos priėmimas į euro zoną, šalies saugumo stiprinimas.

Švedijos pilietis Karlas Gustafas Edbergas, aktyvus Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekio puoselėtojas, Lietuvos ir Švedijos elektros jungties idėjos autorius, bei Philipas Martinas Love, buvęs Europos Komisijos energetikos direktorato generalinis direktorius, apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis skirtas sėkmingo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto vykdytojams Mantui Bartuškai, akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ generaliniam direktoriui, ir Rolandui Zukui, akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta" Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamento direktoriui.

Prezidentė taip pat dėkojo Lietuvos piliečiams ir bičiuliams iš užsienio, kurie padeda šaliai integruotis į tarptautinę demokratinę ir taikią bendruomenę, taip pat padeda didinti Lietuvos saugumą.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi apdovanotas Jacquesas Martinas Henri Marie de Larosiere de Champfeu (Žakas Martinas Mari de Larosje de Jacquesas de Šampfo), Mokslinio forumo Eurofi vadovas, buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas, okupuotos Lietuvos aukso atsargų originalaus pavidalo saugotojas ir grąžinimo Lietuvai iniciatorius.

Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. Majorui Linui Pociui skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanota Birutė Fedaravičienė, aktyvi Lietuvos valstybės nepriklausomybės siekio ir Pietryčių Lietuvos regiono istorijos puoselėtoja, bei Vytas Milius, Konstitucinio Teismo teisėjas, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos teismų sistemos kūrimo ir tobulinimo.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas pianistui Petrui Geniušui ir Gabijai Marijai Petrauskas, ilgametei Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkei.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanoti kultūros ir mokslo žmonės: rašytojas Rolandas Rastauskas, tai pat Vytautas Didžpetris, viešosios įstaigos „Žiemgalos leidykla" direktorius ir aktyvus Šiaurės Lietuvos krašto istorijos ir kultūros paveldo vertybių puoselėtojas, Rimantas Petras Kareckas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius, Vytas Rutkauskas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius ir Erika Sausverdė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro įkūrėja.

Taip pat šis apdovanojimas skirtas Vokietijos piliečiams Hansui Michaeliui Hageriui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir energetinių interesų propaguotojui ir gynėjui, Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisaro kabineto vadovui, anksčiau dirbusiam Europos Komisijos energetikos komisaro kabineto vadovu bei Gerhardui Luttmeriui, Vokietijos labdaros fondo „Vaikai turi matyti“ valdybos pirmininkui, aktyviam Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės ir Neišnešiotų naujagimių asociacijos rėmėjui.

Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanoti Audrius Abromaitis ir Vilmantas Vitkauskas iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos bei Leonardas Zigmantas Vašatkevičius, aktyvus neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis, jaunimo pogrindžio organizacijos narys, politinis kalinys.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medaliu apdovanotas Maksimas Melmanas, Lietuvos roko grupės „Biplan“ lyderis, aktyvus akcijos Ukrainai palaikyti Lietuvoje ir Ukrainoje dalyvis, Aldona Elena Augustaitienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė, Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė, moterų choro „Liepos“ bei chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės" vadovė, Tadas Šumskas, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ meno vadovas ir dirigentas, Vladislovas Molis, valstybės įmonės „Automagistralė" direktorius ir Romas Petras Šaulys, visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ direktorius.

Ukmergiškiai Alius Rasimavičius ir Vladas Rasimavičius, išgelbėję tvenkinyje skendusius du vyriškius, apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Lietuva pirmadienį švenčia Valstybės atkūrimo dieną. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.