Staigūs temperatūros pokyčiai Lietuvoje bus dažnesni. Atsiras naujų gyvūnų, augalų, o su jais – ir kenkėjų. Tokias perspektyvas regi šalies klimatologai, spėjantys, kad artimiausias šaltasis sezonas gali būti atšiaurus.

„Šią vasarą ledų kiekis Arkties baseine yra ypač mažas. Tai reiškia, kad mūsų gali laukti šalta žiema, o po to gali būti ir ilgai trunkantys atšilimai“, – sako klimatologas dr. Arūnas Bukantis.

– Ar šios vasaros orai – karščio bangos, škvalai ir lietūs – liudija apie besikeičiantį Lietuvos klimatą?

– Ši vasara tikrai nėra ypatinga, jeigu palygintume daugiametę temperatūrą ir šiųmetės vasaros temperatūrą. Ji skiriasi labai nedaug – vienu dviem laipsniais. Birželis buvo 1–2 laipsniais vėsesnis nei įprasta, o liepa – kiek šiltesnė. Vis dėlto tie nuokrypiai nedideli. Tiesa, kritulių kiekis yra išties nemažas, vietomis viršijamas netgi du kartus. Tad pasitaikė tokia gana lietinga vasara. Tai nėra nieko neįprasta.

– Bet pastebime, kad staigūs temperatūros pokyčiai šalyje – vis dažnesni. Ką tai liudija?

– Gretimų parų temperatūros pokyčiai – kai staiga šilta, o kitą dieną staigiai atšąla, yra mūsų geografinės padėties atributas, ir nieko čia nepadarysi. Mes geografiškai esame tokioje vietoje, kur įvairių oro masių tikimybė yra labai didelė. Į Lietuvą atslenka ir vakarinių vidutinių platumų, jūrinės drėgnos ir netgi tropinės oro masės. Šiemet stebėjome keletą tokių oro masių įsiveržimų: vieną liepos pabaigoje, kitą – rugpjūčio pradžioje.

O žiemą pas mus pasitaiko net ir arktinių oro masių. Šį orų kontrastingumą lemia mūsų geografinė padėtis. Kaip staigiai keičiasi šitie procesai, priklauso nuo to, kokių oro masių sandūra atsiduria virš mūsų šalies teritorijos. Patys pavojingiausi orai susidaro tada, kai per Lietuvą eina tropinių ir vidutinių platumų oro masių sandūra. Jas paprastai skiria aktyvūs frontai: šaltojo arba banguotojo tipo. Tie procesai lemia ir gana pavojingus klimato reiškinius – škvalą, uraganą, krušą, stiprias liūtis, perkūnijas ir t.t.

– Kas jums pasirodė neįprasta šią vasarą?

– Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į karščio bangų, arba vadinamųjų kaitrų, pasikartojimą. Tai tikrai yra labai ryšku pastaruoju metu. Kasmet, kas vasarą užfiksuojame apie 10 dienų, kai Lietuvos teritorijoje temperatūra pakyla daugiau kaip 30 laipsnių. O toks skaičius karščio bangų yra daug didesnis, nei buvo prieš 40–50 metų. Tai ryšku.

Dar būdingas ir tokių pavojingų reiškinių kaip škvalas pasikartojimas. Tai trumpalaikiai, bet pavojingi reiškiniai. Pas mus sutrumpėjo žiemos sezonai, nepaisant to, kad pastarosios žiemos buvo gana šaltos. Mūsų žiemos sutrumpėjusios maždaug 2 savaitėmis, jei lygintume su XX a. viduriu.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje buvo užfiksuotas didelis ekstremalių sausrų skaičius. Tai liudija, kad yra nemenkas kritulių netolygumas. Tiesa, nuo 2008-ųjų stiprių sausrų nebuvo, tik trumpalaikiai sausi laikotarpiai, tačiau, kalbant apie visą Europą, sausrų dažnis yra gerokai išaugęs.

Iš 12 mėnesių 9 ar 10 viršija vidutinę temperatūrą ir tik 2 mėnesius ji būna žemesnė. Tada visi pradeda šaukti, kad tai liudija, jog klimatas neva atšalo. Bet juk net 10 mėnesių per metus temperatūra viršija normą!

– Taigi visi procesai ir besikeičiantys orai – klimato šiltėjimo padarinys?

– Taip, tai yra pasaulinio klimato atšilimo padarinys. Lietuva nėra izoliuota nuo tų procesų. Mes galime tik džiaugtis, kad tie atšilimo tempai Lietuvoje yra vidutiniškai intensyvūs. Turiu omeny tai, kad pasaulinė temperatūra kilo tiek, kiek ir Lietuvoje. Nuo XX p. ji paaugo 8 dešimtosiomis laipsnio dalimis. Galime palyginti: Arkties regione, Sibire, kur atšilimo procesai yra intensyvūs, vidutinė temperatūra per minėtą laikotarpį pakilo 3–4 laipsniais.

– Taigi staigūs temperatūros pokyčiai Lietuvoje taps vis labiau įprasti?

– Tokia tikimybė yra. Ir tokia tendencija jau dabar yra išryškėjusi. Tai susiję su atmosferos cirkuliacijos persiskirstymais. Atšilus Arkties regionui – tai jau yra įvykę – jo leduotumas sumažėjo apie 40 proc. Ir šią vasarą ledų kiekis Arkties baseine yra ypač mažas. Tai reiškia, kad mūsų gali laukti šalta žiema, o po to gali būti ir ilgai trunkantys atšilimai.

– Ar tai reiškia, kad atsiras naujų gyvūnų rūšių, ilgainiui imsime auginti kitas žemės ūkio kultūras?

– Taip. Visas biologinis pasaulis reaguoja į vykstančius klimato pokyčius. Kalbant apie pasaulinį mastą, kylant temperatūrai visos gamtinės zonos slenka ašigalių link. Taigi įvairūs gyviai, paukščiai, vabzdžiai, taip pat ir ligų sukėlėjai, augalai plečia savo arealus į šiaurę, o pietiniai tarsi degraduoja. Viskas keičiasi. Tai reiškia, kad kartu gali įsiveržti ir nepageidaujamų gyvosios gamtos atstovų – kenkėjų ir t.t. Pavyzdžiui, maliarinio uodo arealas jau skverbiasi į Pietų Europą, nors turėtų būti tik Afrikoje.

Be to augalai, ypač tos kultūros, kuriuos mes sėjame maistui, yra ypač reiklūs. Tad būtina gerai pagalvoti, kokie gali tikti mūsų naujoms klimato sąlygoms, o kokius auginti rizikinga. Be to, reikės atitinkamai parengti ir dirvožemį. Jei kritulių netolygumas akivaizdus – viena vasara bus sausa, kita – šlapia, mes turėsime įrengti ir sausinimo, ir drėkinimo sistemas. Tik tokiu būdu galima bus prisitaikyti ir gauti garantuotą pelną. Tai yra ypač aktualu.

Įvairioms ūkio šakoms pirmosios prisitaikymo prie klimato pokyčių strategijos buvo sukurtos dar XX a. pabaigoje. Kai kurios jų jau įgyvendintos, dabar kuriamos naujos. Čia ypač išskirčiau sveikatos apsaugą. Mat ekstremalūs reiškiniai sukelia fiziologinį stresą, pablogėja sveikata. Juk lėtinėmis ligomis sergantieji apskritai jautresni orų permainoms. Ir karščiai jiems mirtinai pavojingi.

– Kaip vertinate vadinamąją liaudies išmintį, kuri kartais pasitelkiama prognozuojant orus?

– Liaudiški spėjimai, tiksliau didelė jų dalis, yra tikrai neteisingi. Jie panašūs į burtus. Turbūt mažai kas tiki Kalėdų nakties burtais. Nors jie ir plačiai aprašomi. Spręsti apie būsimą žiemą iš pirmos rudens dienos tikrai neteisinga. Ir tų mėnesių pradžios nieko nereiškia.

Bet yra daug teisingų ženklų gamtoje. Įdėmiai stebint aplinką – dangų, augalus – galima numatyti ateinančių kelių ar keliolikos valandų orus. Tarkime, debesuotumas – ištisa knyga, kurią mokant skaityti galima pasidaryti trumpalaikę orų prognozę. Vis dėlto – tai nemenkas mokslas.

Paprastesnis būdas – stebėti vabzdžius, bites. Jos, artėjant orų permainoms, grįžta į avilį arba toli neskrenda ir pan. Daug ką pasako ir naminių gyvūnų, ypač šunų, elgsena.