„Catholic News Agency“ Vatikano analitikas Andrea Gargliaducci (Andrėja Gargliadučis) teigia, kad 1978 - 2005 metais Romos katalikų bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad Europos šalys ir regionai privalo bendradarbiauti.

„Tai tiesiogiai susiję su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir jo pareiškimais, kad Europa gali egzistuoti tik su abejais plaučiais, o tarp šių dviejų plaučių turi būti širdis“, – BNS po pirmosios Pranciškaus vizito Lietuvoje dienos sakė A. Gargliaducci.

„Niekas per daug apie tai negalvoja, bet Lietuva yra geografinis Europos centras“, – teigė jis.

Vienas iš didžiųjų Jono Pauliaus II pontifikato siekių buvo Europos reintegracija.

Jis buvo įsitikinęs, kad Europos pilnatvei būtini abu jos „plaučiai“ – tiek Rytų, tiek Vakarų, o esminis Senojo žemyno tapatybės elementas yra kultūra.

Tai pontifikas pareiškė savo garsiojoje kalboje 1982 metais. Jis manė, kad be krikščionybės, sudarančios Europos paveldo pamatą, vieninga Europa tiesiog neįmanoma, o šiame kontekste Vakarų ir Rytų bažnyčios yra glaudžiai susijusios.

Vilniuje šeštadienį lankęsis popiežius Pranciškus lietuviams pasakė, kad „megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos“.

Šiemet birželį Pranciškus pažadėjo siekti didesnės Katalikų bažnyčios ir kitų krikščioniškų denominacijų vienybės. Rusijoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse dominuoja ortodoksai.

Paragino priimti imigrantus?

Daugiau diskusijų tarp Vatikano analitikų sukėlė popiežiaus citata, jog Lietuva turėtų būti atsvara balsams, pasisakantiems už skaldymą, o ne bendrystę.

Pontifikas taip pat paragino Lietuvą būti šalimi, „kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teismą“.

A. Gargliaducci sako, kad šios pastabos gali būti susijusios su migrantų priėmimu Lietuvoje, juolab, kad kalbėdamas valdžios atstovams prie Prezidentūros popiežius paminėjo istorinį lietuvių sventingumą kitoms tautoms ir religijoms.

Šventasis Tėvas paragino lietuvius „priimti skirtumus“.

„Popiežiaus Pranciškaus pontifikavimui kyla daug iššūkių, o vienas iš jų – migracija. Reikia turėti omenyje, kad Rytų Europos šalys nėra priėmusios tiek daug migrantų, kiek kitos“, – kalbėjo „Catholic News Agency“ analitikas.

Popiežius skatina atvirumą

Bernardinų bažnyčios kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas teigia, kad popiežiaus vizitas Baltijos šalyse atspindi jo idėją lankyti pakraščius.

„Tai, kad jis pasirenka nuolat, ne tik šitą pakraštį, bet tuos pakraščius, kur yra skausmo, vargo, konfliktų vietos – tai irgi neša žinią, ko moko bažnyčia“, - sakė J. Sasnauskas.

Pasak jo, popiežius Pranciškus siekia sukurti atviresnę bažnyčią, tačiau susiduria su iššūkiais.

„Svarbu atvirumas. Jis yra tas, kuris tikrai kalba ir kurį galima priimti. Tik aš kol kas nelabai matau Bažnyčioje, kad mes būtume per penkerius metus ko nors pasimokę iš jo. Gal labiau matome tik kuklumo imitavimą...“, - svarstė vienuolis.

Sekmadienį Šventasis Tėvas aukos Šv. Mišias Kauno Santakos parke, o popiet grįš į Vilnių ir apsilankys prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti bei pagerbs sovietų aukas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.