Dviem didžiausiomis šalies upėmis apdovanotas Kaunas sykiu vos ne vos neša per šias upes nutiestų tiltų naštą. Prieš kapitalinį remontą jie, rodos, privalo ne vienus metus panešioti etiketę "avarinis".

Malonės atjaunėti ir net persikrikštyti sulaukė Vytauto Didžiojo tiltas. Sugriūti ar nesugriūti – ramunės lapelius skina Panemunės tiltas. Laimei, prieš kelias dienas įsmuko ne Kaunui, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausantis tiltas per Nerį, tad kauniečių pirštais neužbadė.

Vis tik Kaunui nuo šios pamokos nei šilta, nei šalta – kasmetinę tiltų apžiūrą savivaldybės atstovai tradiciškai atliks pavasarį.

Vilniaus valdžia tuoj po nelaimės Kaune nusprendė papildomai palandžioti po tiltais, o Susisiekimo ministerija suabejojo, ar nereikėtų tobulinti tiltų tikrinimo metodiką.

Ar gali būti, kad tiltai apžiūrimi per retai, o defektai pražiūrimi?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros docentas Algirdas Jonas Notkus:

– Nelaimė Kaune paakino ne tik sostinės savivaldybę, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuri nusprendė sudaryti komisiją, peržiūrėsiančią tiltų tikrinimo metodiką. Negerai, kai tiltų tikrinimas patikimas vienoms rankoms, kai pasamdoma viena organizacija, o mokslininkai palikti nuošaly. Patobulinta tiltų tikrinimo metodika bus taikoma Susisiekimo ministerijai priklausantiems tiltams, tačiau ją galbūt galės naudoti ir savivaldybės.

Lietuvos tiltų būklė nėra labai prasta, bet problemų yra gana daug. Galime tik džiaugtis, kad rimtesnių tiltų avarijų Lietuvoje beveik nebuvo. Po nelaimės Kaune Vilniaus savivaldybė sujudo, o Kauno – nežinau. Keista, kodėl kauniečiai, prieš atidarydami naujai rekonstruotą P.Vileišio tiltą, neatliko jo bandymų. Iš pradžių kvietė ir mane dalyvauti bandyme, vėliau atsisakė, pagailėjo pinigų.

Tiltą į Vilijampolę atnaujino, pagražino, bet jo laikomoji galia nepakito, viso labo buvo pašalinti defektiniai mazgai. Šis tiltas statytas pagal 1952 m. transporto apkrovas, anuomet tiltas buvo apkrautas gerokai mažiau nei dabar. Jau tada vairuotojai sakė jausdavę, kad tiltas šiek tiek juda. Jei tiltas ir dabar siūbuos, nieko iš to gero.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas:

– Vilniaus tiltų būklė įvairi, jie prižiūrimi vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, kuriame nuosekliai išdėstyta, kas kiek laiko reikia tikrinti tiltų guolius, šarnyrus, kada vykdyti detalias apžiūras.

Konkurso keliu esame išrinkę rangovą – įmonę "Tiltuva". Ji ne tik apžiūri tiltus, bet valo juos, remontuoja. Apžiūrint tiltus dalyvauja ir savivaldybės atstovai. Išvadose paaiškėja, kuriuos tiltus būtina tvarkyti skubiausiai. Tiltai, galima sakyti, stebimi kasdien, kai jie valomi. Po avarijos Kaune sostinės tiltų prižiūrėtojai buvo paprašyti dar kartą atidžiau, kruopščiau stebėti silpnąsias vietas, kad nepasikartotų analogiška nelaimė. Per pastarąsias apžiūras nieko nauja nustatyta nebuvo, tiesa, negali prognozuoti to, kas nenumatyta. Juk per avarijas automobiliai ne kartą yra įvažiavę į tiltų, viadukų sijas.

Tiltai yra kelių tipų. Tokių techninių sprendimų, kaip Kaune įsmukęs tiltas, Vilniuje yra keletas. Tad atkreipėme dėmesį į jų šarnyrus, nieko blogo kol kas nematėme. Manau, negalima tilto apžiūrėti vieną kartą per metus. Tiesa, kas metus atliekama detalesnė apžiūra, sudaroma komisija.

Visų tiltų, viadukų, požeminių perėjų apžiūrai ir priežiūrai bei smulkiems remontams Vilniaus miesto savivaldybė skiria apie 3 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris:

– Mes nesukrutome tikrinti tiltų, nes periodiškai, kaip reikalauja teisės aktai, juos apžiūrime. Kauno tiltų būklė mums gerai žinoma, prasčiausios būklės – Panemunės tiltas. Rengiamės skelbti konkursą šio tilto rekonstrukcijos projektui, jį tikimės turėti kitą pavasarį. Jei pinigai bus skiriami laiku, viskas seksis, Panemunės tiltas turėtų būti atnaujintas 2011 m.

Tiltus kas pavasarį apžiūri iš savivaldybės darbuotojų sudaryta komisija, kartais papildomai samdomi specialistai. Apžiūrėję šiuos infrastruktūros įrenginius, jie surašo pastabas ir pasirašo. Nustačius defektus, skaičiuojamos sąmatos ir skelbiami konkursai minimalaus remonto darbams atlikti.

Baigsis žiema, ir vėl apvažiuosime visus tiltus. Dabar važiuoti būtų beviltiška, po sniegu nieko nepamatysi. Norint atlikti detalesnius tyrimus, kabinti ant tilto elektroniką, reikia skelbti konkursą ir samdyti firmą.

P.Vileišio tilto apkrovų po remonto išties netikrinome. Vadovaujantis teisės aktais, neprivalėjome daryti bandymų, nes nebuvo keistos jokios laikančiosios konstrukcijos, nebuvo stiprių pažeidimų. Neprivalomo bandymo atsisakyta, jis būtų kainavęs beveik 100 tūkst. litų. Sutaupėme ir laiko, antraip būtų buvęs dar kuriam laikui atidėtas jo atidarymas.

Apie 2000-uosius buvo atlikta P.Vileišio tilto ekspertizė, nebuvo diagnozuota tokio susidėvėjimo kaip Panemunės tiltui. Tilto neplatinome, krovininis transportas juo važiuoti negali.

Kaune įsikūrusio Transporto ir kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui ir tyrimams Petras Baublys:

– Kauno tiltų neprižiūrime – mūsų statusas labai negeras. Esame pelno siekianti valstybės įmonė, atliekame tik tai, ką mums užsako ir už ką sumoka. Biudžetinių lėšų praktiškai neturime. Tyrimus atliekame visoje ir už jos ribų. Laimime konkursus ir dirbame, jei Kaunas užsako, irgi tiriame. Būdami Kauno patriotai, miestui kai ką atliekame ir už dyką.

Paskutinis stambus Kauno užsakymas – tilto į Vilijampolę remonto projektas bei techninė priežiūra. Buvo atliktas P.Vileišio tilto remontas, ne rekonstrukcija. Nei laikomoji, nei keliamoji galia nepasikeitė. Kaip tiltas atlaiko didelį automobilių srautą, bandymų nedarėme, nes nebuvo užsakymo.

Panemunės tiltą apžiūrėjome prieš 3–4 metus. Tada konstatavome, kad jis yra avarinės būklės, gali būti netikėtos svirimo deformacijos. Pasekmės būtų daug skaudesnės, nei pastarasis nutikimas vadinamajam Kleboniškio tiltui.

Tiltas yra labai sudėtingas organizmas. Gali būti taip, kad vakar darei bandymus ir viskas atrodė labai gerai. Tilto per Nerį atvejis parodė, kad, temperatūrai nukritus iki -20° C, iškilo problemos dėl keliamosios galios užtikrinimo.

Su tiltais reikia elgtis labai pagarbiai, atsargiai, visą laiką juos prižiūrėti. Reikia daryti tyrimus, bandymus, skaičiavimus, vertinimus. Tam skirta speciali aparatūra, metodikos. Kada tiltą išbandai, bent pusę metų gali būti ramus.

Teisės aktuose teigiama, kad esminės tiltų apžiūros turi būti atliekamos kas penkerius metus. Lietuvoje iš viso yra daugiau kaip 4000 tiltų. Darbų apimtys milžiniškos, visko nespėjame tikrinti, galų gale trūksta kvalifikuotų žmonių. Taigi, jei laimime kokį konkursą, tai ir patikriname. Jei tikrinimo niekas neužsako, tai nieko ir nedarome.