Kad nesentų universitetai
Šiems klausimams skirta konferencija "Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai" surengta Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Vienas iš šio renginio pranešėjų – VDU rektorius prof. Juozas Augutis pabrėžė, kad, kuriant gerovės valstybę, švietimą galima laikyti vienu iš pagrindinių to proceso garantų.
"Turime daug gerų pavyzdžių, kas padaryta švietimo sistemoje, tačiau yra ir problemų. Šiuo metu per visą Lietuvą turime 25 940 abiturientų, o daugiau nei prieš penkiolika metų jų buvo per 60 tūkst. Kalta emigracija, tačiau Lietuva nesitraukia taip sparčiai, kaip traukiasi jos jaunimas", – atkreipė dėmesį VDU rektorius.
Koncentracija Vilniuje
Kad nesentų universitetai, kasmet jiems reikia papildymo – 20-30 tūkst. abiturientų. "Nėra gera situacija, kai kalbama apie regioninę politiką, o daugiau nei 75 proc. kolegijų pirmakursių įstoja į kolegijas Vilniuje ir Kaune, daugiau kaip 60 proc. abiturientų tampa aukštųjų mokyklų pirmakursiais Vilniuje, kiti – likusioje Lietuvoje", – sakė prof. J.Augutis.
Jis atkreipė dėmesį į dažnai viešojoje erdvėje skambantį pasakymą, kad Lietuvoje per daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Bet, pasak VDU rektoriaus, jei šalis nori vystytis ir siekia pažangos, ji turi lygiuotis į toliau gerovės keliu pažengusias valstybes. Tad žmonių su aukštuoju išsilavinimu Lietuvai netgi trūksta.
Tikėkimės, kad po dvejų metų, švęsdami šimtmetį, kai Lietuva turi lietuvišką universitetą, jau būsime kai ką švietimo srityje nuveikę, žengdami gerovės valstybės kūrimo keliu.
Ko galime pasimokyti iš lenkų
Prof. J.Augučio nuomone, priėmimą į aukštąsias mokyklas reikėtų vykdyti konkurso būdu, priimant dalį studentų ir su žemesniais balais. Biudžetinį finansavimą turėtų gauti bent 25 tūkst. aukštųjų mokyklų pirmakursių.
Taip pat naudinga būtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir sudaryti geras sąlygas studijuoti Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių jaunimui. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje aukštosiose mokyklose išsilavinimo siekia apie 80 tūkst. ukrainiečių. Tad, pastaraisiais metais mūsų šalies darbdaviams atkakliai ieškant darbuotojų trečiosiose šalyse, būtų galima įdarbinti užsieniečius specialistus, kurie baigę universitetus ir nori likti bei dirbti Lietuvoje.
Katastrofiškai trūks pedagogų
Agentūros prie Europos Komisijos skaičiavimu, didžiausias (6,5 proc.) užimtumo augimas iki 2030-ųjų Lietuvai prognozuojamas teisės, socialinėje, kultūros srityse. IT specialistų poreikis, tikėtina, augs perpus mažiau – daugiau nei 3 proc.
VDU rektorius J.Augutis minėjo negerą tendenciją, kai mažai jaunuolių renkasi mokytojo profesiją (per dešimtį pastarųjų metų šios profesijos pirmakursių sumažėjo netoli septynių kartų). Ir per artimiausius trejus–penkerius metus, tikėtina, Lietuvos mokyklose trūks apie 1 800 mokytojų dalykininkų ir apie 800 logopedų, sociologų bei kitų specialistų.
Reikia vienos strategijos
Būsimajame partijų susitarime, jei toks bus pasiektas, pasak prof. J.Augučio, turi būti išryškintos pagrindinės švietimo srities problemos. Tai vienodų sąlygų ir vienodos švietimo kokybės užtikrinimas visos Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srityse. Taip pat – užtektinai parengtų specialistų. Svarbus ir švietimo finansavimas (6 proc. BVP) bei regioninės politikos užtikrinimas.
"Turi būti siekiama ES vidutinių proporcijų ir neabejotinai reikia vienos strategijos visam Lietuvos švietimui. Tikėkimės, kad po dvejų metų, švęsdami šimtmetį, kai Lietuva turi lietuvišką universitetą, jau būsime kai ką švietimo srityje nuveikę, žengdami gerovės valstybės kūrimo keliu", – sakė konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis.
Naujausi komentarai