Tai BNS patvirtino Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė ir Klaipėdos apskrities policijos atstovė Asta Kažukauskienė.

„Teisenos nutrauktos, nustačius, kad nėra administracinio nusižengimo požymių“, – BNS sakė L. Kairienė.

Apie tai, kad kreipėsi į policiją, parlamentaras pranešė spalio 21 dieną savo „Facebook“ paskyroje.

„Šiandien užpildžiau pirmuosius tris pareiškimus policijai dėl to, kad ant valstybės institucijų pastatų kartu su Lietuvos Trispalve nuolat ir lygiavertiškai yra iškelta užsienio valstybės vėliava“, – rašė I. Vėgėlė.

Pareiškimai buvo pateikti dėl ant Vilniuje esančio Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus, Migracijos departamento ir Palangoje įsikūrusio Palangos gintaro muziejaus pastatų kabančių vėliavų. Ant visų minėtų pastatų greta Lietuvos iškabintos ir Ukrainos vėliavos.

Abu muziejai yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriam vadovauja Arūnas Gelūnas, padaliniai.

„Į mitingus dėl tariamo kultūros politikos nuosmukio kviečiantis pareigūnas, mano įsitikinimu, pats pažeidžia teisę arba nemato pažeidimų savo vadovaujamose įstaigose“, – spalį teigė I. Vėgėlė.

Parlamentaras taip pat tvirtino, kad užsieniečiai, atvykę į Migracijos departamentą, sunkiai gali atskirti, „į kokią valstybę atvyko“.

Vadina politiniu sprendimu

Policijos sprendimą nutraukti administracines teisenas I. Vėgėlė vadina politiniu.

„Vertinu kaip politinį sprendimą, nes teisinis sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais. Nėra nė vieno teisinio argumento, kuris leistų valstybinę instituciją identifikuojančioje vietoje kabinti dviejų valstybių – užsienio ir Lietuvos valstybės vėliavų nuolat. (...) Tai yra tiesiog gėdinga, kas vyksta“, – BNS šią savaitę sakė politikas.

Pasak parlamentaro, kaip pareiškėjas jis nėra pripažintas patyręs žalos, tad negali susipažinti su byla ir jos dokumentais ir motyvų, kodėl teisenos nutrauktos, nežino.

Nėra nė vieno teisinio argumento, kuris leistų valstybinę instituciją identifikuojančioje vietoje kabinti dviejų valstybių – užsienio ir Lietuvos valstybės vėliavų nuolat.

Jis teigė palaikantis Ukrainą, tačiau mano, kad įstaigos, šalia Lietuvos trispalvės lygiagrečiai kabinančios Ukrainos vėliavas, pažeidžia įstatymą.

„Valstybės institucija turi būti identifikuojama, tam ir esame Lietuva, mes kovojome dėl savo nepriklausomybės, kad mūsų institucijos būtų identifikuojamos kaip Lietuvos Respublikos institucijos“, – aiškino jis.

„Vien tai, kad Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įteisinti užsienio vėliavos nuolatinį kabinimą, jau parodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo taip elgtis“, – pridūrė politikas.

Spalio pradžioje Seimo valdyba nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu pateikti informaciją apie ketinimus teikti parlamentui svarstyti Vėliavų įstatymo projektą, kad būtų galima kelti demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, vėliavas.

Kaip deramą paramos Ukrainai pavyzdį parlamentaras nurodė Krašto apsaugos ministeriją.

„Prie Krašto apsaugos ministerijos, tose vietose, kur yra keliamos valstybinės vėliavos, iškeltos Lietuvos, NATO, Europos Sąjungos vėliavos, istorinė Lietuvos vėliava, o šalia yra meninė kompozicija, parodanti paramą Ukrainai. Mano supratimu, šis dalykas tikrai galėtų turėti argumentų, kodėl yra keliama Ukrainos vėliava tokiu būdu, turint mintyje paramą Ukrainai, (...) kovojančiai dėl savo laisvės ir išlikimo“, – teigė I. Vėgėlė.

Politikas sakė daugiau pareiškimų policijai neteikęs, o minėtis tris užpildė, nes norėjo patikrinti, ar policija veiks pagal įstatymų nustatytą raidę.

Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas numato, kad užsienio valstybių vėliavos gali būti nuolat iškeliamos tik prie, virš ar ant užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių, ES institucijų, tarptautinių viešųjų organizacijų atstovybių bei jų vadovų rezidencijų pastatų, kitų Lietuvoje teisėtai įsteigtų užsienio valstybių valstybinių įstaigų, ES ir tarptautinių institucijų pastatų.

Taip pat pažymima, kad ant valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų vėliavos gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga.

Administracinių nusižengimų kodeksas už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimą gyvenamųjų namų savininkams užtraukia nuo 10 iki 12 eurų ir baudą, o valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams nuo 10 iki 16 eurų baudą.

Lietuvoje Ukrainos vėliavos masiškai iškabintos solidarizuojantis su Rusijos užpulta šalimi.