Vyriausybės oficialiai paskelbtas siekis per artimiausias dvi savaites apsispręsti, koks bus prieštaringai vertinamos energetikos bendrovės "Leo LT" likimas, gali būti tik visuomenės mulkinimas.

Kreipėsi Seimo valdyba

Praėjusią savaitę pranešta, kad ministras pirmininkas Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kurią įpareigojo iki gegužės 15 d. parengti išvadas dėl akcinės bendrovės "Leo LT" veiklos.

Darbo grupės vadovu premjeras paskyrė energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Joje dirbs Energetikos, Finansų, Užsienio reikalų, Teisingumo ir Ūkio ministerijų atstovai.

Darbo grupės nariai turi argumentuotai atsakyti į strateginį klausimą: ar turi išlikti "Leo LT"?

Su prašymu pateikti išvadas dėl "Leo LT" tolesnės veiklos teisinio ir ekonominio pagrįstumo į Vyriausybę kreipėsi Seimo valdyba.

Seime įregistruoti keli siūlymai įstatymu pertvarkyti arba likviduoti pernai sukurtą energetikos gigantą. Kadangi šie siūlymai gali turėti įtakos šalies biudžetui, parlamento vadovybė paprašė Vyriausybės nuomonės dėl jų.

Projekte atstovaus Lietuvai

Gegužės viduryje A.Sekmoko vadovaujama darbo grupė pateiks savo išvadas Vyriausybei, kuri spręs, ar joms pritarti. Išvadoms pritarus ir suderinus valdančiojoje koalicijoje, jos keliaus į Seimą, kuris atsižvelgs į Vyriausybės nuomonę, nagrinėdamas įstatyminius siūlymus dėl "Leo LT" likimo.

Tačiau prieš paskelbiant šias išvadas turėtų būti žengtas dar vienas svarbus žingsnis, galintis sustiprinti "Leo LT" pozicijas ir taip "palengvinti" A.Sekmoko vadovaujamos grupės darbą.

Iki gegužės vidurio Lietuvos energetikos bendrovė su kolegomis iš Latvijos ir Švedijos turėtų susitarti dėl elektros kabelio iš Lietuvos į Švediją tiesimo projekto, vadinamojo "Swedlink".

Neoficialiomis žiniomis, gegužės 14 d. gali būti pasirašyta trišalė energetikos specialistų sutartis dėl "Swedlink" projekto įgyvendinimo. Tai sustiprintų "Leo LT" strategines pozicijas, nes ši bendrovė atstovautų Lietuvai įgyvendinant ir finansuojant energetinio tilto į Švediją tiesimą.

"Leo LT" jau paskelbusi, kad sukaupė pakankamai lėšų, kurių prireiks į bendrą projekto kasą įnešant Lietuvos dalį. Bendrovę išformavus tektų ne tik su latviais ir švedais derėtis iš naujo ir perrašyti trišalę sutartį, bet ir ieškoti, iš kur paimti pinigų projektui finansuoti. Tai atimtų papildomo laiko, o projekto įgyvendinimas būtų nukeltas tolesnei ateičiai.

Kol kas planuojama, kad apie 2 mlrd. litų kainuosiančio "Swedlink" tiesimas truks iki 2014–2016 m.

Nei taip, nei ne

"Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus nepatvirtino, kad iki gegužės vidurio trijų valstybių energetikos specialistai būtinai turi pasirašyti kokius nors susitarimus dėl "Swedlink" tiesimo.

Tačiau, pasak jo, gegužės 15 d. Europos Komisija turi priimti sprendimą pateikti konkurencinius dokumentus dėl elektros tilto iš Lietuvos į Švediją statybos projektui ES skiriamų 175 mln. eurų panaudojimo. Šie dokumentai turėtų būti užpildyti ir komisijai grąžinti iki liepos vidurio. "Tad liepa, ne gegužė, ir yra tas laikas, kai turi būti jau konkretesni Lietuvos, Švedijos ir Latvijos energetikos bendrovių susitarimai bent jau dėl europietiškos paramos panaudojimo", – užsiminė R.Vaitkus.

Kita vertus, jis nepaneigė, kad per artimiausias kelias savaites projekte dalyvaujančių trijų valstybių energetikos specialistai priims kai kuriuos pirminius sprendimus dėl tilto statybos projekto įgyvendinimo, pavyzdžiui, dėl kelias dešimtis milijonų eurų kainuosiančio Baltijos jūros dugno tyrimų finansavimo.

Susitarus dėl to ir pradėjus šiuos tyrimus būtų paprasčiau susitarti dėl projekto tolimesnio įgyvendinimo.

Bet kokie susitarimai gali priversti energetikos ministro vadovaujamą darbo grupę priimti vienintelį sprendimą – "Leo LT" turi išlikti, nes ši bendrovė atstovauja Lietuvai įgyvendinant brangų projektą "Swedlink".

Premjeras – atsargus

Anksčiau premjeras A.Kubilius ne kartą yra minėjęs, kad "Leo LT" naikinimas valstybės biudžetui gali kainuoti milijardus.

Ministras pirmininkas taip pat tvirtino, kad Vyriausybė kol kas neketina bendrovės išformuoti, galvojama tik pertvarkyti jos valdymą. "Iš buvusios valdžios paveldėjome neartus energetikos dirvonus ir arklą, pavadintą "Leo LT". Galbūt iki šiol artojai buvo nelabai geri. Juos pakeitę, galėsime žiūrėti, ar tie dirvonai ariami geriau. Bet kartais, kai nesiseka arti, būna ir arklas prastas. Tada reikia žiūrėti, ar nevertėtų pakeisti arklo. Negaliu atmesti teorinių galimybių, kad kada nors kaip nors tai galėtų būti daroma, tačiau šiandien klausimas dėl "Leo LT" išformavimo tikrai nekeliamas", – interviu dienraščiui kovo mėnesį yra sakęs A.Kubilius.

Balandį buvo pakeista visa "Leo LT" vadovybė.

61,7 proc. "Leo LT" akcijų turi valstybė, 38,3 proc. – "Maximos" prekybos tinklo savininkams priklausanti bendrovė "NDX energija".

Visuomenė nori naikinti

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų linkę pritarti, kad nacionalinė energetikos bendrovė "Leo LT" būtų išformuota ir uždaryta, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenys.

46,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad pritaria, jog "Leo LT" būtų išformuota ir uždaryta, jei valstybei nereikėtų mokėti kompensacijos privačiam investuotojui "NDX energijai", o 9,6 proc. tam pritartų, net jei valstybei reikėtų mokėti kompensaciją.

Kad "Leo LT" turi veikti toliau, mano 15,2 proc. apklaustųjų. 13,5 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nežino, kas yra "Leo LT", o 15,3 proc. negalėjo atsakyti į klausimą dėl įmonės veiklos tęstinumo.

Vyrai, aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys ir apklaustieji, turintys didesnę perkamąją galią (daugiau kaip 1101 litų vienam šeimos nariui per mėnesį), dažniau minėjo, kad pritaria, jog "Leo LT" būtų išformuota, net jei valstybei reikėtų išmokėti kompensaciją privačiam investuotojui.

Asmenys, įgiję pradinį, pagrindinį išsilavinimą, ir respondentai, kurių perkamoji galia mažiausia (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėn.), dažniau nurodė nežinantys, kas yra "Leo LT".