„Išlieka labai panašus skaičius – apie 600 mokinių, iš jų 200 ikimokyklinukų, 200 pradinukų ir 200 penktų-aštuntų klasių mokinių“, – teigė Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.

Švietimo ministerija tokį modelį stebi iš arti ir svarsto, galbūt Šiaulių rajono pavyzdžiu paseks ir kiti.

„Matome tendencijas – drastiškai mažėjantį mokinių skaičių, demografinius pokyčius, mažėjantį gimstamumą. Todėl ta situacija iš tiesų iššaukia, kad reikalingi tam tikri sprendimai“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Ministrė kalba apie kelis kelius. Vienas – nieko nekeisti, o kitas – leisti mažoms mokykloms jungtis.

„Svarbu išsaugoti ugdymo paslaugas regionuose, kad jos išliktų. Nes, iš esmės, investicijos į vaikus atsiperka tik po 20 metų“, – tvirtino V. Bacys.

Dalis rajonų merų prašo eiti trečiu keliu: kur mokyklose nyksta mokiniai – leisti mažinti pradines klases.

Vilniaus rajonas – specifinė savivaldybė. Vienose mokyklose net trūksta vietų, kitose – mokinių mažai.

„Manau, kad būtų protinga turėti galimybę mažesnes klases išlaikyti. Labai svarbu, kad darželis ir pradinės klasės būtų kuo arčiau“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiuo metu pradinėje klasėje minimalus vaikų skaičius – aštuoni. Ministrė dėsto, kad galima mažinti iki šešių.

„Vis dėlto pradinis ugdymas turi būti kuo arčiau namų, kad vaikas tikrai nepraleistų labai daug laiko autobusuose, kad ir ugdymo kokybė nenukentėtų, o vaiko sveikata – svarbiausia“, – tikino R. Popovienė

Tačiau dalis merų tokia idėja baisisi. Regionuose vis labiau trūksta mokytojų. Mažose mokyklose tas pats žmogus jau moko kelias klases ar kelių dalykų.

„Nuolat aiškinant, kad trūksta mokytojų – mes su tokiu skaldymu tik darome dar didesnį trūkumą“, – pabrėžė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

O dar kiek kainuoja ugdymo kokybė. Mažas pradines mokyklas išlaikyti kelis kartus brangiau nei miestuose.

„Bet ta investicija atsiperka. Ir aš nemanau, kad jei investuosime daugiau lėšų į vaikus, kažką prarasime. Kaip tik, vaikas augdamas šitoje aplinkoje formuojasi kaip žmogus, o vėliau – kaip specialistas ir darbuotojas“, – tvirtino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Tad jei jau valstybė sugalvos mažinti pradines klases, ji pati turės jas ir išlaikyti.

„Kitaip tai būtų netgi neteisėta, nes švietimo sritis yra deleguota funkcija. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė – deleguotoms funkcijoms turi būti skirtas šimtaprocentinis finansavimas“, – kalbėjo V. Mitrofanovas.

Anot R. Popovienės, pinigus mokykloms apskritai galima skirstyti lanksčiau. Diskusijose dėl mokyklų tinklo pertvarkos tai bus ketvirtas žingsnis.

Dabar visus siūlymus nagrinės speciali darbo grupė. Naujoms taisyklėms laiko nedaug.

„Kitais mokslo metais, 2026 m. rugsėjį, mes galėtume išeiti su naujomis tinklo taisyklėmis“, – terminą nurodė R. Popovienė

Vyriausybė šiemet jau sumažino kartelę iki 20 mokinių vienuoliktose ir dvyliktose klasėse ir neva toks sprendimas padėjo išlaikyti klases 42 miestelių gimnazijose.