Ji bus vykdoma pagal pakeistą tvarkos aprašą.

Asmenys, norintys dalyvauti atrankoje, iki balandžio 14-osios turi pateikti būtinus dokumentus.

Preliminariai Lietuvos pasiūlytas kandidatas teisėjo pareigas pradėtų eiti šių metų antrą pusmetį.

Įstatymas numato, kad kandidatą į Europos Sąjungos teismą siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą. Seimo statutas numato, kad kandidatūrą taip pat turi svarstyti parlamentas.

Atranka iki šiol vyko pagal 2018 metais tuometinio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pasirašytą tvarką.

Pernai spalį E. Jankevičiaus vadovaujama atrankos komisija kandidatu į ES Bendrąjį Teismą atrinko tuometinį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, jo kandidatūrai pritarė ir Vyriausybė, tačiau atmetė prezidentas.

E. Pašilis buvo jau trečiasis nepatvirtintas kandidatas į šį Teismą. Atranka, kurioje E. Pašilis buvo atrinktas, sulaukė kritikos dėl skaidrumo ir išankstinio politinio palaikymo.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus bei Virgilijus Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

Iki praėjusių metų rudens buvo atmesti dar du kandidatai į šį teismą – 2019 metų sausį Seimui pritarus tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai, ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tuo metu 2019 metų liepą pateiktam Vyriausybės siūlymui pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Atranką į šią poziciją ministerija buvo paskelbusi ir pernai birželio mėnesį, tačiau tuomet komisija nesugebėjo apsispręsti dėl tinkamiausio kandidato.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.