Ministras pažymi, kad dėl vaistų kainų politikos sumažėjo pacientų priemokos kompensuojamiems vaistams, tačiau valstybės išleidžiama dalis augs ir dėl naujų kompensuojamų vaistų, ir dėl pakeltų kompensavimo lygių.

„Paciento priemokos vaistams nuolat mažėja ir yra rekordiškai sumažėjusios, kai buvo pakeistos tvarkos, pacientų vidutinė priemoka už vieną receptą yra daugiau kaip 60 proc. sumažėjusi“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Yra vaistai, kurie, deja, brangsta dėl, įvairių priežasčių, o tai viena iš priežasčių, kas didina išlaidas.

„Yra vaistai, kurie, deja, brangsta dėl, įvairių priežasčių, o tai viena iš priežasčių, kas didina išlaidas (PSDF dalį vaistams – BNS) – padidinti kompensavimo lygiai, kai kuriems vaistams nuo 50 proc. iki 100 proc., nuo 80 proc. iki 100 proc., tai vėlgi lemia, kad daugiau išleidžiama vaistams. Jei mes vis daugiau kompensuojame vaistų, ir ateityje išlaidos vaistams ne mažės, o augs“, – kalbėjo ministras.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Antikorupcijos komisija uždarame posėdyje trečiadienį svarstė klausimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų vaistų kompensavimui panaudojimo efektyvumo.

Posėdyje buvo aptarta kovą parengta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada dėl vaistinių preparatų kainodaros. Joje teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kompensuojamų vaistų kainyno pokyčiais „pasiekė pacientų priemokų mažėjimo, tačiau galimai nepasiektas PSDF biudžeto lėšų taupymas“.

„Net priešingai, PSDF biudžeto taupymas įsigaliojus pakeitimams sumažėjo dvigubai, o pagal 2019 metų pirmo ketvirčio kainyną, lėšų apskritai nebebus sutaupyta ir net prognozuojami PSDF biudžeto praradimai“, – sakoma išvadoje.

Kartu STT sutinka, kad „PSDF biudžeto lėšų mažėjantį taupymą lėmė ir tai, kad buvo padidinti kompensavimo lygmenys, į kompensavimo sąrašus įtraukta daugiau vaistų, medicinos pagalbos priemonių“, tačiau teigia, kad „bendra tendencija yra diskutuotina“.

„Nauja kompensuojamų vaistų tvarka nepasiekė savo tikslo, iš esmės jokio tikslo nepasiekė. Buvo tikslas vienas, sutaupyti PSDF lėšas ir įtraukti naujus vaistus, tai tos lėšos ne sutaupytos, bet jos iššvaistytos, ir prognozuojama, kad per metus išlaidos vaistams viršys 57 mln. eurų“, – po posėdžio žurnalistams sakė opozicinių konservatorių atstovas Antanas Matulas.

„Buvo tikslas įvardijimas, kad priemoka sumažėtų, pagal šiandien pateiktą informaciją, priemoka pacientams sumažėjo, jei jie perka patį pigiausią vaistą“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas.

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė teigė, jog išvadą pateikusi STT „šiuo atveju tikrai neeiškojo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kalbama apie galimus rizikos veiksnius“.

Anot STT atstovės, keičiant vaistų kompensavimo tvarką svarbu „kuo aiškesnis reglamentavimas, kai visos suinteresuotos šalys supranta, kuo pagrįsti pokyčiai“.

R. Kaziliūnaitė teigė, jog ministerija į daugelį išsakytų pastabų atsižvelgė ir „pažadėjo ateityje rekomenduojamas priemones taikyti“.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos vaistams pernai siekė 115,2 mln. eurų. Ministerija pernai dalies vaistų kompensavimo lygį padidino nuo 80-90 proc. iki 100 proc., vaistų širdies ligoms gydyti – nuo 80 iki 90 procentų, taip pat į kompensuojamų vaistų sąrašą buvo įtraukta naujų vaistų, tačiau kai kurie išbraukti.

Vaistų gamintojai, vaistininkai, dalis pacientų savo ruožtu teigia, kad vaistų kompensavimo naujovės pakeitimai riboja galimybes rinktis vaistus.