Lenkija per pastaruosius du dešimtmečius tiesia Lietuvai ranką, bet nori matyti abipusiškumo ženklus ir draugystės neprimetinės, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų viceministrė Grazyna Bernatowicz.

"Gerbiame Lietuvos teisę priimant sprendimus, nes tai ji gyvens su jų pasekmėmis. Lenkija, kaip ir per visus 20 metų, vis dar tiesia Lietuvai ranką. Tačiau norėtų matyti kokius nors abipusiškumo ženklus. Nenorime daugiau savo draugystės primetinėti", - dienraštyje "Rzecpospolita" antradienį rašo diplomatė.

Jos rašinys yra atsakas į partijos "Įstatymas ir teisingumas" pirmininko Jaroslawo Kaczynskio publikaciją, kurioje jis pareiškė, kad Lenkijos politika Lietuvoje patyrė visišką pralaimėjimą.

Pasak G.Bernatowicz, nors ir nelengva sugyventi su tautomis, su kuriomis sieja bendra istorija, Lenkija savo užsienio politikoje per pastaruosius 20 metų sugebėjo matyti politinį tikslą ir paprastą interesą, ypač santykiuose su Lietuva, kurią tarptautinėje arenoje rėmė visur, kur galėjo ir buvo pageidaujama paramos.

Tačiau, anot jos, vėliau tikrovė pasirodė labiau komplikuota. "Lenkija savo politikoje rėmėsi daugiau sentimentais nei interesais, o Lietuva savo pagrindiniu uždaviniu iškėlė remti nacionalistiškai nusiteikusius politikus, kuriems pritarė tik maža dalis Lietuvos visuomenės, o sentimentų trūko", – pastebi diplomatė.

Jos nuomone, 240 tūkst. lenkų mažuma tapo lojali Lietuvai, o jos vienintelis tikslas buvo noras išsaugoti šimtmečiais Lietuvoje gyvenančių lenkų kalbą, kultūrą ir papročius.

Rašinio autorė vėl primena pavardžių rašymo, žemės grąžinimo problemas, kritikuoja žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio politiką. Pasak jos, nors velionis prezidentas dažniausiai, palyginti su kitomis šalimis, lankėsi Lietuvoje, tačiau vietos lenkams esą nieko nesugebėjo iškovoti. G.Bernatowicz išvardija visus Lenkijos nuopelnus Lietuvai - paramą stojant į NATO ir ES, saugant Lietuvos oro erdvę. Tuo pat metu ji priekaištauja dėl trukdžių į "Mažeikių naftą" investavusiam koncernui "Orlen".

Nors, rašo autorė, lenkų mažuma neapibrėš Lenkijos politikos Lietuvos atžvilgiu, tačiau ji taip pat nebus padėta ant strateginių interesų aukuro.

"Norėtume, kad Lietuva suprastų, jog aiškesnis nei anksčiau iškeltas klausimas dėl neįvykdytų pažadų nekyla iš lenkų nenoro ar kokių nors istorinių pozų. Priešingai, tai kyla iš pagarbos nepriklausomai Lietuvai, kuri pati sprendžia ir pasirenka draugus", - rašo diplomatė.

Pastaruoju metu tarp Lietuvos ir Lenkijos juntama didesnė įtampa. Lenkijos politikai kritikavo naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose bei po kelerių metų sugriežtinamas lietuvių kalbos egzamino laikymas.