Lietuvos visuomenėje reikia platesnės diskusijos dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiais klausimais turi būti platesnė diskusija visuomenėje. Europos Sąjungos šalių praktika dėl partnerystės įteisinimo įvairi. Lietuvoje dar nėra tinkamai sureglamentuota netgi partnerystė tarp vyro ir moters“, - teigia prezidentė.

Tokią poziciją ketvirtadienį perdavė prezidentės spaudos tarnyba, BNS paklausus, ar D.Grybauskaitė pritaria siūlymui įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę.

Projektą, pagal kurį partnerystę būtų leidžiama sudaryti ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties asmenims, trečiadienį parengė ir įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate devyni parlamentarai iš socialdemokratų ir liberalų frakcijų.

Politologai prognozuoja, kad šis pasiūlymas bent artimiausiu metu daugumos Seimo narių paramos nesulauks, bet seksualinių mažumų teisių aktyvistai teigia, kad pats įstatymo pateikimas jau sulaužė tabu.

Projektai dėl partnerystės įteisinimo buvo parengti ne kartą, bet Seimo posėdžių salės jie taip ir nepasiekė.

Prieš dvejus metus prezidentė teigė, kad kalbos apie vienos lyties asmenų partnerystę yra „kol kas tai labai ankstyva diskusija“.

Pagal projektą, partnerystė būtų registruojama pilnamečiams pas notarą užregistravus pareiškimą.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 metų pradžios.

Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš.

Tokių pataisų šalininkai teigia, kad kartu gyvenančios homoseksualios poros, kurių statusas teisiškai nepripažįstamos, negali pasinaudoti daugybe galimybių, kurios prieinamos sutuoktiniams, pradedant paveldėjimu ir baigiant informacijos teikimu gydymo įstaigose įvykus nelaimei.

Kritikai teigia, kad tokie žingsniai silpnina tradicinės šeimos institutą ir daro neigiamą įtaką jaunų žmonių požiūriui į šeimą.

Pernai homoseksualų partnerystę įteisino Estija. Slovėnija šiemet įteisino vienos lyties asmenų santuokas.