Sukčiavimas atsirūgo nekaltiems

Susidariusios situacijos ištakos – šiuo metu teismui perduota byla dėl bendrovės "Metrail" vadovų 2013–2015 m. vykdyto sukčiavimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 m. bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas, ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo ir pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai. Įtariama, kad klastojant dokumentus buvo imituojamas didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekių išvežimas perdirbti į Latviją. Paaiškėjo, kad "Metrail" per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 t metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.

"Metrail" buvo viena iš daugybės atliekų tvarkytojų, kuriuos samdo viešosios įstaigos Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir "Žaliasis taškas", atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas. Jas būtent šiam tikslui įkūrė metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigojusios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservuoto maisto gamintojai.

Taigi ikiteisminis tyrimas kitu lazdos galu drožė supakuotus gaminius gaminančioms ir importuojančioms įmonėms – gamtosaugininkai panaikino "Metrail" išduotus dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Tad šioms įmonėms atsirado pareiga patikslinti taršos mokesčio deklaracijas "Metrail" nesutvarkytais kiekiais. Nors skaičiuojama, kad dėl bendrovės neteisėtos veikos valstybei padaryta daugiau kaip 6 mln. eurų žala, patikslinus deklaracijas, aplinkosaugininkai pareikalavo sumokėti 28,5 mln. eurų. Tokių lėšų nei PTO, nei "Žaliasis taškas" mokėti nesutinka, nes jau kartą sumokėjo "Metrail" už tų pačių atliekų sutvarkymą.

Kas mokės antrą kartą: verslas ar gyventojai?

Siūlė susitarti

Dar kovo mėnesį "Žaliasis taškas" ir PTO pasiūlė Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį. Jie siūlo per penkis metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. eurų dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Aplinkos ministerijos vadovybė iš pradžių buvo linkusi sukirsti rankomis, tačiau iki šiol padėtis nepajudėjo iš mirties taško.

Taikos sutarties problema neseniai buvo aptariama net Vyriausybėje. Tačiau pastaroji nusprendė nesanti bylos šalis, tad jokių nurodymų valdžios institucijoms nedavė. Tik nutarta, kad būtent Aplinkos ministerija turi visus įgaliojimus išspręsti šį reikalą. Mat padėtis labai rimta, o padariniai gali būti labai sunkūs ir verslui, ir valstybei. Tad ministerija arba jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas buvo įpareigoti per dvi savaites pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties.

Tačiau ministerijos klerkai jokių siūlymų dėl taikos sutarties taip ir nepateikė. Atvirkščiai buvęs aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profsąjungos lyderis, dabar laikinai vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamentui Vaidas Laukys "Žaliajam taškui" ir PTO raštu atsakė, kad jokios sutarties nebus: "Atkreipiame dėmesį, kad jūsų siūlomos sutarties sąlygos, mūsų nuomone, neatitinka šiuo metu galiojančio pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimo."

Besimėtančių atliekų neranda

Buvęs profsąjungų lyderis teigia, kad ministerijos netenkina taikos sutartyje numatytas principas atliekų tvarkymą organizuoti ne tais pačiais kalendoriniais metais, kai pakuotė išleidžiama į rinką. "Jūsų projekte siūloma 2013–2015 metų neįvykdytą pakuočių atliekų tvarkymo užduotį įvykdyti (užskaityti) 2019–2023 m. surinkus ir sutvarkius papildomą kiekį pakuočių atliekų kiekį", – sakoma departamento vadovo rašte.

V.Laukiui netinka ir organizacijų pasiūlytas principas, kad siūloma tvarkyti ne tos rūšies pakuotės atliekas, kurios susidarė į rinką išleidžiant konkrečios rūšies pakuotes.

"Toks valdininko prieštaravimas tėra formalus. Jei pagrinde ginčas eina dėl "Metrail" nesutvarkytų metalinių pakuočių, kurios įvertinamos keliais tūkstančiais tonų, logiška manyti, kad šios tonos turėtų voliotis, būti sumestos pakelėse ir miškuose. Ar kas nors jas aptiko? Ne. Vadinasi, metalinės pakuotės yra surinktos ir perdirbtos", – dienraščiui sakė PTO direktorius Nerijus Juškaitis.

Pašnekovo teigimu, ministerijos klerkų aiškinimą, neva tūkstančiai metalo pakuočių rūdija gamtoje, yra nepagrįsti. Mat antrinių žaliavų supirkimo sistemoje veikia daug privačių fizinių arba juridinių asmenų, kurie oficialiai nedeklaruoja savo veiklos. Tad neatmestina prielaida, jog būtent šie asmenys yra supirkę, o vėliau pateikė perdirbti tūkstančius tonų metalinių pakuočių.

Aplinkos apsaugos departamentui neįtiko ir organizacijų siūlomas garantijos arba laidavimo sumos įkainis. Neva jis yra mažesnis nei mokesčio tarifai, nustatyti teisės aktais, kurį turėtų mokėti gamintojai ir importuotojai, jei atitinkamais metais neįvykdė nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

"Tokios sutarties pasirašymas turėtų tiesiogines reikšmingas pasekmes ir valstybės finansams", – teigiama V.Laukio pasirašytame rašte. Tačiau pareigūnas rašte neįvardina, kokios iš tikrųjų finansinės pasekmės grėstų, kodėl taikos sutartis yra žalinga, kokia žala būtų viešajam interesui. Užuot pateikęs siūlymus, kaip departamentas įsivaizduoja galimą taikos sutartį, klerkas organizacijų prašo pateikti įvairios informacijos, tarp kurios – kas būtų, jei taikos sutartis nebus pasirašyta ir abi organizacijos bankrutuos.

N.Juškaitis dienraščiui sakė, kad tai panašu į eilinį valdininkų atsirašinėjimą, o priežastys gali būti kitos. "Viename iš susitikimų ministerijos atstovai mojavo STT ir Valstybės kontrolės raštais – neva šios institucijos neleidžia pasirašyti taikos sutarties. Tačiau kokių tai būta dokumentų, parodyti negalėjo", – dienraščiui sakė N.Juškaitis.

Gresia bankrotai

Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitete įvyko neeilinis posėdis, kuriame buvo pateikti klausimai dėl vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) veikimo bei bandyta aiškintis priežastis konflikto tarp pakuočių tvarkytojų ir Aplinkos ministerijos – kodėl iki šiol nepasirašoma taikos sutartis.

Aplinkos apsaugos viceministras Martynas Norbutas, formaliai atsakingas už atliekų tvarkymą, politikams nedrįso komentuoti galimos taikos sutarties – greičiausia į ją nebuvo įsigilinęs, kaip ir jo pavaldiniai. Politikai nesulaukė konkretaus atsakymo ir į paklausimą, kodėl po devynių mėnesių – būtent tiek tęsiasi šokis apie sutartį, – susitarimas taip ir negimė. Taip pat negauta atsakymo, kas konkrečiai – kokia institucija ir asmenys už tai yra atsakingi.

Politikus ne mažiau nustebino ir viceministro pozicija, kai jis posėdį paliko taip ir nesulaukęs informacijos, kas grėstų, nepasirašius sutarties.

PTO direktorius N.Juškaitis politikams sakė apskaičiavęs, kas nutiktų jo vadovaujamos įmonės ir "Žaliojo taško" bankroto atveju. Organizacijos yra sudariusios sutartis ne tik su pakuočių gamintojais ir importuotojais, bet ir vežėjais – iš viso maždaug su 1800 įmonių. Pasak N.Juškaičio, analizuojant šių įmonių finansinius duomenis, pateiktus Registrų centrui, akivaizdu, kad jau šiandien dalis jų balansuoja ties bankroto riba, yra nemokios. Nepasirašius taikos sutarties, realu, kad net 43 proc. šių įmonių greičiausia bankrutuos arba taps feniksais.

"Maždaug 19 tūkst. žmonių neteks darbo, o tai – maždaug 212 tūkst. eurų darbo užmokestis. Sodra neprisiskaičiuos 77 mln. eurų", – vienus iš galimų nuostolių vardija N.Juškaitis. Tai dar ne viskas. Likviduojant PTO ir "Žaliąjį tašką", bus patirtas maždaug 12,5 milijono eurų nuostolis. Ginčą bandant spręsti teismuose, tektų pakloti apie pusės milijono eurų, o bylinėjimosi išlaidos kartu su baudomis gali siekti net 31 mln. eurų. Pati valstybė už atliekų srauto sutvarkymą patirtų per 20 mln. eurų nuostolio.

Pildys biudžetą?

Pakuočių tvarkymo krizė gali turėti rimtų pasekmių, kurias pirmieji pajus didmiesčių gyventojai. Aplinkos ministerijai nesugebant spręsti situacijos, gali kilti sumaištis dėl atliekų surinkimo. Neatmetama, kad artimiausiu metu, dalis jų atsisakys vykdyti savo pareigą išvežti atliekas iš vadinamųjų varpelių.

Advokato Roberto Klovo teigimu, nenormalu, kad iš įmonių reikalaujama antrą sykį susimokėti už tą patį, nors anksčiau buvo mokėta "Metrailui". "Tokiu atveju jos būtų bankrutuojančios. Tačiau būtent šios įstaigos, pagal mūsų įstatymus, gali sudarinėti sutartis dėl pakuočių tvarkymo, o ne pavienės įmonės. Iškėlus joms bylas veikla įstrigtų, abi organizacijos nebegalėtų sudarinėti naujų sutarčių. Tuomet gamintojai ar importuotojai mokėtų valstybei taršos mokesčius, tačiau atliekos būtų visiškai netvarkomos", – dienraščiui sakė R.Klovas.

Tokios situacijos neatmeta ir N.Juškaitis. Tiesa, vienos iš didžiausių atliekų vežėjų "Ecoservice" vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė dienraščiui sakė, kad bendrovė jau sumokėjo reikalaujamą taršos mokestį. "Kokia tai suma, atskleisti nenorėčiau. Manau, šiais metais pakuotes dar rinksime, kas ir kaip bus kitais metais, dar nenuspręsta". Pašnekovė nenorėjo atskleisti, ar, sumokėjus taršos mokestį, kuris kelis kartus didesnis negu mokant per organizacijas, didės šiukšlių vežimo mokestis.

N.Juškaitis atviresnis. Jei dabar už pakuočių sutvarkymą gamintojai ir importuotojai abiem organizacijoms sumoka 21,3 mln. eurų, tai organizacijoms bankrutavus, gamintojams ir importuotojams teks bendrai sumokėti 74,6 mln. eurų. Skirtumas – 53,3 mln. eurų. Būtent ši suma guls ant vartotojų pečių.

"Galvokime logiškai: jei teks mokėti taršos mokestį, brangs ne tik atliekų surinkimas, bet ir prekės parduotuvių lentynose. Verslas – ne labdara, padidėję kaštai bus užkrauti paprastam vartotojui", – sakė advokatas R.Klovas.

Dėl susidariusios situacijos dienraštis į ministeriją kreipėsi praėjusią savaitę. Tačiau tarnautojai į žurnalistų klausimus per savaitę atsakyti nesugebėjo.

Simonas Gentvilas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas

Aplinkos ministerijoje – akivaizdi krizė. Man sunku suprasti, kaip ir kodėl per devynis mėnesius verslas taip ir neįstengia atverti ministerijos durų, kodėl valdininkai visiškai nereaguoja į verslo siūlymus – juos atmeta, nepateikdami savų. Manau, kad dėl to gali būti kalta viešai pripažįstama problema – Aplinkos ministeriją paliko aukšto lygio specialistai, jų stygius labai jaučiamas.

Šioje istorijoje keista ir aplinkybė, kodėl ministerija trejus metus netikrino "Metrailo", aklai pasirašinėjo visas šios bendrovės teikiamas ataskaitas, bet šiandien neprisiima atsakomybės, ją užkraudama ant verslo pečių. Šiandien yra apie 200 atliekų tvarkytojų ir ar ministerija gali garantuoti, kad vienas ar keli iš jų nebus metralais? Įžvelgiu ir kitą, galbūt paslėptą problemą. Jei PTO ir "Žaliasis taškas" bankrutuoja – o taip manyti leidžia šiandieninė Aplinkos ministerijos pozicija, šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia kurtis naujoms bendrovėms, kurios būtų atsakingos už pakuočių tvarkymą. Taigi galimos įžvalgos, kad tokiu būdu bandoma naujoms įmonėms atverti rinką, kuri, beje, jau bus tuščia.

Atmetus milijoninius nuostolius, kurių patirtų pakuočių gamintojai bei importuotojai dėl organizacijų bankroto, taip pat – ir valstybė, galima įžvelgti ir savotišką Aplinkos ministerijos norą pasipinigauti. Dėl "Metrail" neteisėtos veiklos paskirta 30 mln. eurų baudų. Metams baigiantis, ministerija nesugebėjo sutvarkyti elektroninės atliekų tvarkymo sistemos – 13 tūkst. įmonių bus priverstos mokėti taršos mokestį, kuris kelis kartus didesnis už įprastą. Tai dar 90 mln. eurų į valstybės kišenę. Tačiau šie pinigai neįkris tiesiogiai į valstybės biudžetą – šios lėšos bus naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo įstatyme numatytiems tikslams. Kyla įtarimų, kad dabartinė ministerijos valdžia kaupia milijoninį kapitalą saviems.