Artėjant Lenkijos prezidento rinkimams, kaimyninės šalies žiniasklaida imasi prognozuoti kandidatų sąrašus. Tarp realiausių pretendentų varžytis dėl šalies vadovo posto minimas ir Radoslawas Sikorskis, Vilniaus krašto okupaciją neigiantis užsienio reikalų ministras.

Viskas premjero rankose

Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje premjeras džiaugiasi dideliu populiarumu. Donaldas Tuskas, kurio vadovaujama šalis bene sėkmingiausiai visoje Europoje atsilaiko prieš krizę, laikomas realiausiu kandidatu prezidento kėdėje pakeisti Lechą Kaczynskį. Tačiau premjeras dar nepasakė nei „taip“, nei „ne“. Sociologinių tyrimų duomenimis, D.Tuskui nusprendus nedalyvauti rinkimuose, premjero partija iškels R.Sikorskio kandidatūrą.

Tokius duomenis prieš porą dienų paskelbė dienraštis „Rzeczpospolita“. Dienraščio užsakymu atliktoje apklausoje lenkai išsakė savo nuomonę dėl to, kas iš premjero partijos „Platforma obywatelska“ („Pilietinę platforma“ - lenk.) turėtų kandidatuoti prezidento rinkimuose. D.Tuskas - neabejotinas apklausos lyderis, jį rinktųsi 31 proc. respondentų.

Tačiau dienraštis pastebi, kad premjero populiarumas krenta - per mėnesį D.Tuską palaikančių žmonių kiekis sumažėjo penkiais procentiniais punktais. R.Sikorskio populiarumas tuo pat metu auga. Apklausos duomenimis, jį kaip geriausią kandidatą iš „Platforma obywatelska“ pusės regi 19 proc. lenkų. Nedaug nuo užsienio reikalų ministro atsilieka Lenkijos Seimo maršalka Bronislawas Komorowskis, pelnęs 17 proc. apklaustųjų simpatijas.

Nuomonės dėl Vilniaus nepakeitė

Premjero partija, sėkmingai vadovaujanti Lenkijai sunkmečiu, laikoma artėjančių rinkimų favorite. Tikėtina, kad būtent „Platforma obywatelska“ atstovas taps prezidentu, net jeigu D.Tuskas nutars rinkimuose nedalyvauti.

R.Sikorskis, antras realiausiais premjero partijos kandidatas, Lietuvoje išgarsėjo birželį, kuomet publikavome jo pasisakymus apie Vilniaus krašto okupaciją tarpukariu. „Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“, - tokią nuomonė Lenkijos užsienio reikalų ministras išsakė televizijos TVN 24 eteryje.

Lietuva į šį ministro akibrokštą reagavo audringai. Mūsų šalies užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas R.Sikorskiui nusiuntė laišką, kuriame istoriniais dokumentais įrodoma, kad Vilniaus krašto okupacijos tarpukariu neneigė ir patys lenkai, o Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis tuomet sakė, kad lietuviui Vilniaus okupacijos neigimas - tas pats, kas lenkui būtų Katynės žudynių neigimas.

Nepaisant gausios kritikos, R.Sikorskis laikosi savo ir nerodo noro atsiprašyti Lietuvos ar bent jau sušvelninti padėtį.

Gresia santykių atšalimas?

Lietuvos politikai kol kas nesiima prognozuoti, kaip mūsų šalyje nelabai mylimo R.Sikorskio išrinkimas prezidentu paveiktų dvišalius santykius. „Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių“, - portalui sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas A.Ažubalis.

Vis dėlto neabejotina, kad R.Sikorskio pasisakymai Vilniaus krašto okupacijos atžvilgiu neliktų pamiršti, ir bent jau kurį laiką tarp abiejų valstybių tvyrotų didesnė ar mažesnė įtampa.

Beje, kitas didelis Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ nelaiko užsienio reikalų ministro rimtu kandidatu. Šio dienraščio apklausti politikai neabejoja, kad D.Tuskas vis dėlto kandidatuos į prezidento postą, mat premjeras esą per daug paaukojo, kad dabar galėtų sau leisti pasitraukimą iš kovos dėl šalies vadovo kėdės.

O jeigu D.Tuskas vis dėlto nutartų nesiekti prezidento posto, „Gazeta Wyborcza“ nurodo kitą kandidatą į jo vietą - dabartinį Europos Parlamento (EP) vadovą Jerzy Buzeką. Šis politikas jau atlaikė pirmąjį išbandymą santykiuose su Lietuva, kuomet būrys lenkų EP narių su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderių Valdemaru Tomaševskiu priešakyje kreipėsi į EP vadovą, prašydami ginti neva diskriminuojamus Lietuvos lenkus. J.Buzekas savo pirmojo vizito į Vilnių metu išlaikė diplomatišką toną ir nesižarstė radikaliais pareiškimais, o lenkų tautinės mažumos klausimus paliko spręsti Lietuvai.