K. Motieka mirė antradienį, eidamas 92-uosius metus. 

Urna su velionio palaikais pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. Atsisveikinti su K. Motieka galima ketvirtadienį nuo 14 iki 20 val., penktadienį – nuo 8 val.

Urna išnešama 10.45 val. Šv. Mišios Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje bus laikomos nuo 11.15 val.

Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

K. Motieka gimė 1929 metais Kaune. Jis studijavo Vilniaus ir Leningrado universitetuose, darbinę veiklą pradėjo 1954 metais prokuratūroje, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, nuo 1961 metų vertėsi advokato praktika.

K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas, 1988 metais įkūrė pirmąją Lietuvoje teisininkų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupę ir buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą.

1989–1990 metais SSRS Aukščiausioje Taryboje jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutartį.

1989 metais K. Motieka SSRS Antrojo liaudies deputatų suvažiavimo metu Kremliaus salėje pasakė kalbą ir pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, dalyvavo Sąjūdžio klubo grupėje, rengusioje nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Koordinavo Teisinės sistemos komisijos veiklą, priklausė redakcinei grupei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms rengti.

1993 metais K. Motieka įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

K. Motieka buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).