Amerikiečių palaikus gabenantis kortežas pirmiausia sustojo Katedros aikštėje, kur jį pasitiko Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kiti pareigūnai, ambasadoriai.
Lydint karius skambėjo Katedros varpai, kortežui važiuojant Gedimino prospektu, čia išsirikiavę kariai atidavė pagarbą žuvusiesiems, dalis žmonių graudinosi.
„Manau, kad per pastarąsias dienas mes įsitikinome kaip svarbu turėti stiprius ir patikimus sąjungininkus ir dar svarbiau, kuo aš ypač didžiuojuosi, kad mūsų tauta, mūsų žmonės buvo ir yra pasirengę padėti visomis išgalėmis“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mes patys savo istorijoje esame patyrę daug įvairių išmėginimų, todėl gerai suprantame, kas yra netektis, kas yra žūtis, kas yra garbingas pareigos atlikimas, siekiant užtikrinti, kad Lietuvoje būtų taika, santarvė ir joks išorės priešas negalėtų pasikėsinti į mūsų nepriklausomybę“, – teigė jis.
P. Peleckio/BNS nuotr.
Šalies vadovas išreiškė užuojautą žuvusių karių artimiesiems, jų šeimoms, visoms Jungtinėms Valstijoms.
„Pasirengimas būti kartu su mumis, kaip patys sako, sunkioje kaimynystėje, yra geriausias įrodymas, kas yra mūsų draugai šiandien“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas dėkojo visiems įsitraukusiems į gelbėjimo operaciją, įskaitant partnerius iš Lenkijos ir Estijos. Šie žmonės, anot G. Nausėdos, „neskaičiavo valandų, dirbo dieną naktį“.
„Tai yra geriausias įrodymas, kas yra NATO ir kad šitoks NATO yra nenugalimas ir jis bus nenugalimas“, – sakė šalies vadovas.
P. Peleckio/BNS nuotr.
i„Jų skausmas – mūsų skausmas“
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad „kiekvienas mūsų sąjungininkų karys yra mūsų“.
„Jie atvyko į Lietuvą, mūsų žemę, ginti mūsų piliečių, ta mirtis pratybose yra labai skaudi netektis, turiu panašaus amžiaus sūnų, galiu tik įsivaizduoti, kaip sunku jų šeimoms“, – kalbėjo ministrė.
Pasak D. Šakalienės, ši operacija dar kartą parodė, kad nelaimės suvienija.
„Krizėse mes sugebame mobilizuotis ir veikti kartu, tai, kad dirbo petys į petį lietuviai, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos kariai, atvyko padėti estai, norvegai buvo pasiruošę, taip pat iš kitų šalių, tai rodo, kad mes iš tiesų patirdami krizę galime susivienyti, galime būti labai stiprūs“, – sakė ministrė.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras visų šalies karių vardu perdavė užuojautą žuvusiųjų šeimoms, bendražygiams, JAV visuomenei.
„Amerikiečių padalinių buvimas Lietuvoje yra ne šiaip sau, jis yra tam, kad atgrasytų Rusiją nuo kėslų, bendros pratybos, jų integravimasis su mūsų daliniais (...), užsimezgė glaudūs ir tamprūs ryšiai“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Jų karių praradimas yra mūsų praradimas, jų skausmas – mūsų skausmas“, – pridūrė jis.
1-osios šarvuočių ir tankų divizijos vadas generolas majoras Curtisas Tayloras (Kertisas Teiloras) sakė esantis sužavėtas Lietuvos kariuomenės ir valdžios institucijų parama, kuri buvo teikiama amerikiečiams nuo nelaimės pradžios.
Pasak jo, be Lietuvos pajėgų pagalbos nuskendęs šarvuoti galėjo būti ir nerastas, nes karinė technika nuolat grimzdo.
„Jei nebūtume radę tą naktį, greičiausiai niekada nebūtume radę. Būtent jūsų narų komandos didvyriškumas leido mums surasti mašiną“, – sakė JAV pajėgų Lietuvoje vadas.
P. Peleckio/BNS nuotr.
„Tai svarbu mūsų šaliai“
Katedros aikštėje ir Gedimino prospekte susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių, jie nešėsi Lietuvos ir JAV vėliavėles.
„Atėjau iš pilietinės pareigos, solidarumo, tai svarbu mūsų šaliai, mūsų piliečiams“, – BNS sakė į atsisveikinimą atėjusi 39 metų teisininkė Inga.
Tuo metu 77 metų buvęs kariuomenės savanoris, dabar visuomenine veikla užsiimantis Antanas BNS teigė atėjęs, nes žino, ką reiškia būti kariu.
Atėjau iš pilietinės pareigos, solidarumo, tai svarbu mūsų šaliai, mūsų piliečiams.
„Emocijos yra tokios, kad kaip mes savo tėvynę giname, o jie atvažiavo mums padėti, (...) atvažiavo iš kitos valstybės mus ginti, būtų nelogiška neparodyti pagarbos“, – kalbėjo vyras.
25 metų studentė Karolina Jočytė BNS sakė į atsisveikinimą atėjusi, nes jaučia pareigą parodyti solidarumą su žuvusiais kariais.
„Manau, kad ta idėja, kad užsieniečiai kariai žuvo mūsų šalyje, dalis NATO pajėgų, yra jautri, kaip visur rašo žiniasklaidoje, tai parodo mūsų kaip NATO stiprybę“, – kalbėjo mergina.
„Nors tai skaudus įvykis, visa gelbėjimo operacija parodė, kad mūsų pajėgos yra pakankamai stiprios ir gali įvykdyti sudėtingas operacijas“, – teigė ji.
Iš Katedros aikštės kortežas keliavo Gedimino prospektu iki J. Tumo-Vaižganto sankryžos, o nuo ten – į Vilniaus oro uostą, iš kurio palaikai bus išskraidinti atgal į tėvynę.
Žuvusiųjų šeimoms suaukota virš 200 tūkst. eurų
Atsisveikinimo ceremoniją organizavo Krašto apsaugos ministerija, JAV ambasada Lietuvoje ir organizacija „Stiprūs Kartu“.
Žuvusiųjų šeimoms lėšų rinkimo akciją inicijavusi televizija „Laisvės TV“ skelbia surinkusi daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Kaip anksčiau rašė BNS, keturi JAV kariai, vykę šarvuočiu M88 „Hercules“, dingo kovo 25 dieną per pratybas Pabradės poligone.
Paieškos ir gelbėjimo operacija truko savaitę. Joje dalyvavo Lietuvos, JAV, Lenkijos, Estijos kariai, pareigūnai, civiliai asmenys.
Šarvuotis su trijų karių kūnais iš pelkės ištrauktas pirmadienį, kovo 31 dieną, antradienį, balandžio 1 dieną, rastas ketvirtas nuskendęs karys.
(be temos)
(be temos)