Nuo pat ryto į bažnyčias žmonės gausiai renkasi nešini verbomis. Šios dienos Mišių liturgija primena garbingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kur minios Jam po kojomis klojo palmių šakas, šaukdamos: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Dėl to Europoje paskutinis sekmadienis prieš Velykas vadinamas Palmių sekmadieniu, o pas mus - verbomis.

„Didžiąją savaitę vyksta senovinių įvykių prisiminimas. Paskutinį sekmadienį prieš kančią Jėzus įžengė į Jeruzalę, o jam po kojomis buvo tiesiami žalumynai. Vėliau ta pati minia, kuri iškilmingai pasitiko, Kristų pasmerkė mirčiai. Verbų sekmadienis primena du dalykus: džiaugsmą, kad ateina Išganytojas į savo miestą, ir tai, koks trapus yra žmogus, kokia trapi jo pagarba, kokios trapios yra visų gražių ir šviesių dalykų deklaracijos“, - pabrėžė kanonų teisės daktaras kunigas Vytautas Brilius.

Verbų sekmadienis, kaip ir daugelis krikščioniškų švenčių, yra apipintas įvairiais liaudiškais papročiais. Tikima, kad šią dieną pašventintų išsprogusių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, gausina derlių, padeda žmogui išlaikyti sveikatą.

„Ne aš mušu, verba muša, po savaitės ir Velykos“, - taip sakydavo po Mišių grįžusieji pašventinta verba plakdami vaikus ir kitus artimuosius.

Kunigas V. Brilius sako, kad verbos jokių magiškų galių neturi.

Magiškų galių verbų šakelės neturi ir jūsų problemų išspręsti negali.

„Tokios nekaltos linksmybės visai nieko, jei mušimus naudoji žaidimui, pasilinksminimui. Praskaidrina nuotaiką. Tačiau magiškų galių verbų šakelės neturi ir jūsų problemų išspręsti negali. Yra kitas dalykas - jei verbų šakelė naudojama ne kaip žaidimas, o kaip prietaras - tai jau nuodėmė, jei verbai priskiri magiškų galių“, - įspėja kun. V. Brilius.

Senoliai taip pat mokydavo, kad Didžiąją savaitę negalima bartis, pavydėti, nes nesiseks visus metus.

„Tikrąja ir praktine prasme toks mokymas yra pedagoginis dalykas. Jis turi savo prasmę. Velykos - tai ypatinga šventė, ypatinga proga, kad būtum ir taikus, ir paslaugus, ir mylintis, nesibartum su kažkuo ir nieko neskriaustum. Tačiau sakymas, kad, jei tu šitą dieną padarysi kažką bloga, tai visus metus automatiškai tau bus blogai, nėra tiesa. Kiekvieną dieną reikia stengtis būti geru žmogumi“, - sako kun. V. Brilius.

Svarbiausios Didžiosios savaitės dienos - Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis, tylos šeštadienis ir Velyknaktis. Didįjį tridienį apmąstomi svarbiausi tikėjimo slėpiniai, tikintieji kviečiami atlikti išpažintį, pasninkauti.