Pasitiki kariuomene

Rekordas: net 68 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki kariuomene. „Tai aukščiausias kariuomenės vertinimas per visą apklausų rengimo laikotarpį nuo 1998 m.“, – pabrėžia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas dr. Vladas Gaidys. Kitose ES šalyse kariuomenė labai gerai vertinama, bet, „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, mūsų rezultatas net yra aukščiau ES vidurkio.

„Vilmorus“ („Lietuvos ryto“) apklausoje gegužę vos mažiau nei kas dešimtas (9,4 proc.) sakė kariuomene nepasitikintis, kiek daugiau nei kas penktas (22,6 proc.) tvirtos nuomonės neturėjo.

Tačiau skelbiami apklausų skaičiai atspindi vidutinio statistinio gyventojo nuomonę. Pažvelgus giliau, atrodo taip, lyg kai kurios visuomenės grupės gyventų skirtingose valstybėse: vienose grupėse kariuomene nepasitiki vos kiek daugiau nei pora procentų, o kitose – net trečdalis.

Geriausiai ją vertina jaunimas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, o nuo 50-ies metų nepasitikinčiųjų kariuomene dalis gerokai šokteli.

Skiriasi nuomonė ir pagal gyvenamąją vietą: kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai kariuomene pasitiki labiau nei mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai.

Tendencijos: pozityviausi yra iš prigimties optimizmu trykštantys jauni žmonės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Lyginant pagal išsilavinimą, mažiausiai nepasitikinčiųjų kariuomene – tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų. Pasitikinčiųjų dalis auga ir didėjant pajamoms.

Požiūris išsiskiria ir pagal politines pažiūras: daugiausia mūsų karių rėmėjų yra tarp Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų. Takoskyra – ir tarp skirtingų tautybių vertinimų: lietuviai daug labiau ja pasitiki nei apklausti rusų tautybės Lietuvos gyventojai.

Jaunimas – pozityvus

Panašios tendencijos vertinant ne tik kariuomenę, bet ir kitas institucijas: bankus, „Sodrą“, švietimą, sveikatos apsaugą, teismus, policiją ar savivaldybes. Atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių visuomenei sveikatos, žinoma, neprideda.

Pasak V.Gaidžio, apklausų analizė rodo, kad pozityviau nusiteikę jaunesni, turtingesni, sėkmingesni, sveikesni, taigi, tikėtina, laimingesni žmonės.

„Labiausiai viskuo pasitiki jaunimas ir TS-LKD elektoratas. Priežastys skirtingos: jaunimas visas institucijas vertina geriau matyt dėl savo prigimtinio optimizmo, jie tolerantiškesni ir entuziastiškesni visais klausimais. Konservatorių rinkėjai valstybės institucijas vertina geriau gal todėl, kad tai jų remiama partija, o kai kurie ir patys yra valdžioje. Palankesnė ir daugiau uždirbančiųjų nuomonė“, – lygina sociologas. Negatyviu požiūriu apklausoje akivaizdžiai išsiskiria rusai. Vis dėlto, aiškina jis, apklaustų kitų tautų asmenų imtis vienoje apklausoje per maža, kad sociologiškai būtų galima daryti išvadas, bet prieš porą metų jis išanalizavo vienuolikos mėnesių „Vilmorus“ apklausų duomenis. Per visus 2019 m., pavyzdžiui, kariuomene pasitikėjo 63,5 proc. lietuvių, nepasitikėjo 10,4 proc. Tarp rusų pasitikinčiųjų (27,8 proc.) ir nepasitikinčių (27,9 proc.) buvo daugmaž po lygiai, tačiau skaičiai, palyginti su lietuviais, skiriasi apie pustrečio karto.

Vertinant visų metų tyrimų duomenis tautinės mažumos labiau nepasitikėjo ir bankais, žiniasklaida, kitomis institucijomis. Pasak V.Gaidžio, tai gali būti aiškinama silpnesne tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę.

Gal nestebina, kad ne valdančiąsias partijas palaikančios visuomenės grupės labiau nepasitiki valdžios institucijomis. Rusai labiau nepasitiki net ugniagesiais gelbėtojais.

Akivaizdus skirtumas ir tarp skirtingų partijų rėmėjų nuomonių. Negatyviu požiūriu išsiskiria ir Darbo partijos elektoratas. „Rasti, ką „darbiečių“ rinkėjai vertintų entuziastingai, nepavyktų. Čia dvi dedamosios: šios partijos elektoratas – mažiau sėkminga visuomenės dalis kvalifikacijos ir gaunamų pajamų aspektu, antra, už šią partiją balsuoja rusai, o jų vertinimas visais klausimas blogesnis nei lietuvių“, – konstatuoja V.Gaidys.

Beje, lyginant opozicinių partijų rėmėjus, nestebina, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) skilo: Sauliaus Skvernelio Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ rėmėjai daugeliu klausimų nusiteikę pozityviau nei valstiečiai.

Kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai kariuomene pasitiki labiau nei mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai.

Vilnius R.Šimašiaus nemyli

Skiriasi miesto ir kaimo, didmiesčių ir mažesnių miestelių nuomonės. Beje, kauniečiai nemažai kur pozityvumu viršija vidutinį statistinį Lietuvos gyventoją. Apie kariuomenę jų nuomonė arti vidurkio, bet, pavyzdžiui, teismais jie pasitiki labiau (29 proc., vidutiniškai Lietuvoje 23,8 proc.). Tiesa, policija kauniečių pasitikėjimo nusipelniusi mažiau (pasitiki 58 proc., nepasitiki 14 proc., Lietuvos vidurkis atitinkamai 65,8 ir 9,6 proc.).

Pagal pasitikėjimą savivaldybėmis kauniečiai artimi šalies vidurkiui (pasitiki 33 proc., nepasitiki 19 proc., Lietuvos vidurkis atitinkamai 34,9 ir 18,7 proc.). Vilniečiai savivaldybes, visų pirma saviškę, vertina kur kas blogiau: jomis pasitiki perpus mažiau nei kauniečiai (17,9 proc.),  jomis nepasitiki daugiau nei ketvirtadalis (25,6 proc.). Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio 36,1 proc. gyventojų savivaldybių atžvilgiu nusiteikę pozityviai, jomis nepasitiki 17,4 proc.

„Blogiausiai savivaldybes vertina Vilnius – gal nepatinka meras, gal apskritai savivaldybės. Kaune, kaime geresni vertinimai“, – pastebi V.Gaidys. Tarp kaimo gyventojų savivaldybėmis pasitiki net 44,6 proc.

Apklausoje išsiskyrė ir atskirų vietovių žmonių partinės preferencijos. Kauniečiai daugiausia balsų žadėjo TS-LKD (27 proc.), socialdemokratams (11), liberalams (8), „Vardan Lietuvos“ (6). Tarp vilniečių irgi daugiausia konservatorių rėmėjų (20,5 proc.), gerokai mažiau „Vardan Lietuvos“ (8,7), socialdemokratų (8,2), liberalų (6,7). Klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai daugiausia paremtų „Vardan Lietuvos“ (12,6 proc.), beveik po lygiai socialdemokratus (10,9 proc.) ir konservatorius (10,1). Kaimo gyventojų favoritai – socialdemokratai (21,5 proc.) ir „Vardan Lietuvos“ (10,8), kiek mažiau LVŽS rėmėjų (8,9).

Mes europėjame

Įdomu palyginti ne tik mūsų šalies skirtingų visuomenės grupių nuomones, bet pasilyginti su kitais europiečiais. Dar ne taip seniai apklausose garsėjome kaip nelaimingiausi ir vieni iš labiausiai nepasitikinčiųjų įvairiomis institucijomis. Vis dėlto lietuvių požiūris keičiasi ir į gerąją pusę. Pavyzdžiui, pasitikėjimas kariuomene, policija per pastaruosius dvidešimt metų labai išaugo.

Pasak V.Gaidžio, lyginant „Eurobarometro“ apklausų duomenis skirtingose Europos šalyse, išsiskiria Šiaurės ir Pietų ašys: skandinavai visas institucijas vertina geriau negu Pietų Europos šalių gyventojai – prasčiau vidurkio. Pavyzdžiui, vietos valdžią, kaip ir daugelį institucijų, gerai vertina Skandinavijos šalys, o pietų europiečiai, pavyzdžiui, italai, graikai – labai blogai. Buvusios socialistinės šalys – Bulgarija, Rumunija – savo vietos valdžia pasitiki mažiau nei vidutinis statistinis europietis. Pagal savivaldybių vertinimą Lietuva taip pat kiek žemiau vidurkio. Bulgarijoje blogai vertinami ir teismai, o Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse, Vokietijoje, Nyderlanduose kur kas geriau.

Beje, atkreipia dėmesį V.Gaidys, teismų, policijos vertinimas laikomas savotišku kriterijumi: kuo daugiau gerų šių institucijų vertinimų, tuo labiau visuomenė priartėjusi prie Vakarų socialinių ir psichologinių standartų. „Prie jų artėjame“, – pokyčiais džiaugiasi sociologas.