Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja, kad 2021 metais Lietuvoje moterys turėtų sudaryti penktadalį (20 proc.) sprendimų priėmėjų ir einančių aukščiausias pareigas vadovų, o moterų ir vyrų algų skirtumas per šešerius metus turėtų sumažėti 0,05 proc. punkto - nuo 12,5 iki 12,45 procento.

Šiuos ir kitus tikslus ministerija surašė į Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos projektą, kurį visuomenininkai kritikuoja dėl per mažų ambicijų.

„Dabar pažiūrėjus į iškeltus tikslus susidaro toks įspūdis, kad daugmaž žinoma, kokia yra situacija, ir parodomas kažkoks augimas, dėl kurio labai persistengti nereikėtų“, - BNS pirmadienį sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Pernai tarp sprendimų priėmėjų ir aukščiausias pareigas užimančių asmenų moterų buvo 19,24 procento.

Ministerija nurodo, kad programa numatoma siekti „nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai visose srityse skatinti moterų ir vyrų lygybę, šalinti moterų ir vyrų padėties skirtumus“.

„Demokratinėje visuomenėje priimant sprendimus turi dalyvauti tiek moterys, tiek vyrai ir abiejų lyčių interesams turi būti vienodai atstovaujama. Subalansuotas abiejų lyčių atstovavimas priimant sprendimus yra ne tik moterų ir vyrų tikslų ir interesų įgyvendinimo priemonė, bet ir svarbus moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo rodiklis. Tačiau moterų skaičius vis dar nepakankamas priimant ekonominius ir politinius sprendimus, užimant aukščiausias pareigas valstybės tarnyboje, versle, ypač biržinių bendrovių valdybose, mokslo, diplomatijos, žiniasklaidos srityse“, - sakoma programoje, kurioje keliamas uždavinys skatinti moterų motyvaciją ir gebėjimus dalyvauti priimant sprendimus bei kurti moterų karjerai palankią aplinką.

Programa numatoma užsibrėžti, kad tarp smulkaus ir vidutinio verslo vadovų moterų 2021 metais turėtų būti 30 proc. (2013 metais jų buvo 26 proc.).

Taip pat tarp programos projekte apibrėžtų lygybės vertinimo kriterijų - ir visuomenės dalis, teigiamai vertinanti apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo galimybių prieinamumą: valstybė numato siekti, kad taip manančių iki 2021 metų būtų 50 procentų.

Be to, siekiama didinti vyrų, pasirinkusių aukštąjį išsilavinimą, dalį iki 44 proc. 2021 metais (praėjusiais mokslo metais įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą siekė daugiau merginų nei vaikinų - pavyzdžiui, bakalauro studijas baigė 62,7 proc. merginų ir 37,3 proc. vaikinų).

Pasak M.Jankauskaitės, programa ne tik numato labai nedidelį pokytį, bet ir jį vertina abejotinais indikatoriais.

„Jeigu pasižiūrėtume į tikslą skatinti lyčių aspekto integravimą, tai tarkime tokių dalykų kaip moterų ar vyrų patikrų (nuo vėžio) skaičius atrodo kaip iš kitos operos. Arba kai pasakoma, kad visuomenės informuotumas aplinkos apsaugos klausimais pasieks 64 proc., aš iš viso nesuprantu, ką tai bendro turi su lyčių aspekto integravimu“, - svarstė ji, pažymėjusi, kad tokia programa galėtų būti pateisinama nepriklausomybės pradžioje, kai dar nebuvo gerai suprantama lygybės sąvoka.

„Atrodo, kad atgal grįžtame... Pavyzdžiui, tas atlyginimų atotrūkio sumažėjimas nuo 12,5 iki 12,45 proc. - tai reiškia, kad iš esmės tu nieko nedarai, nes jis savaime taip gali pasikoreguoti. Mes žinome, kad Lietuvoje pats didžiausias atlyginimų atotrūkis yra finansų sektoriuje, tai tu ir turi kelti sau tikslą dėl tų sektorių, kurie yra ypač problemiški, orientuotis, kad ten būtų mažiau“, - pabrėžė ekspertė.

Šią programą posėdyje trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė.