Trys visuomeninės organizacijos Vyriausybei siūlo sukurti internetinį registrą, kuriame būtų duomenys apie visas kapines Lietuvoje ir kas kada jose palaidota.

Kelerius metus savo lėšomis tokią registraciją vykdančių entuziastų teigimu, suinventorizavus kapines, jose atsirastų elementarios tvarkos, be to, nekiltų skandalų dėl statybų ant išnykusių kapinių. Aplinkos ministerija sako: užsiimti registru – prabanga.

Trys visuomeninės organizacijos – žydų „Maceva“, katalikų „Lapkričio 2-osios draugija“ ir evangelikų liuteronų „Augustana“ – savo noru, už savo pinigus važinėja po kaimus, miestelius ir rūpinasi, kad kapinės būtų pažymėtos, velionių atminimas tinkamai pagerbiamas.

„Sovietmetis, ateizacija ir laidojimo vietų desakralizacija padarė savo, todėl net ir dabar aptinkama tokių kapinių, kurios nėra niekur įrašytos, kaip, pvz., buvo Kavarsko senosios kapinės“, – teigia „Macevos“ projektų koordinatorė Rūta Anulytė.

Entuziastai pasiūlė valdžiai sukurti Nacionalinį kapinių ir mirusiųjų palaidojimo vietų registrą. Tai būtų internetinė duomenų bazė, kurioje – ir išnykusios, ir riboto laidojimo, ir veikiančios kapinės, ir visi duomenys su atgulusiųjų jose vardais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Registras būtų laisvai prieinamas kiekvienam, nemokamas.

„Kapinės yra ne tik laidojimo vieta. Uždarytos, neveikiančios arba riboto laidojimo kapinės tampa mūsų paveldu. Ypač Mažosios Lietuvos teritorijoje – tai kalvystės, kalvių paveldas, koks jis buvo tais laikais. Taip pat lietuvninkų tarme užrašytos epitafijos“, – aiškina „Augustanos“ atstovas Algis Šveikauskas.

Būtų ne tik istorinės, bet ir praktinės naudos. Esą, išsiaiškinus, kiek kapinėse realiai prilaidota, o kiek plotų savavališkai užimta, atsirastų tvarkos, susitaupytų pinigų.

„Bet koks geras ūkininkavimas prasideda nuo apskaitos. Mes jos neturime, tai štai ir Kauno miestui teko pirkti, ir Šiaulių miestas pirko naujus kapinių plotus. Nesibaigė be skandalų šitos istorijos. Trūksta vietos Kretingoje ir kituose miestuose. Tai toks registras, tokia sistema, kuri leistų įvesti normalią apskaitą, leistų sutaupyti savo ir biudžeto, ir miestų pinigus“, – tikina „Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininkas Valdas Kaminskas.

Dabar organizacijos pildo kiekviena savą virtualią atminimų knygą. Fotografuojama, kas dar įskaitoma, tikslinamasi bažnyčių knygose, mirties metrikose. Viską, ką turi, entuziastai atiduotų bendram registrui.

Aplinkos ministerija sako – idėja dubliuotų pavedimus savivaldybėms. Šioms, nelikus prievolės inventorizuoti kapines, iki 2017-ųjų nurodyta bent jau užregistruoti jų sklypus Nekilnojamojo turto registre. Bet ir tam nėra pinigų, tad nacionaliniam registrui – tuo labiau.
„Tai tikrai būtų įdomi informacija ir ji išliktų ateities kartoms, žinotume, kur atgulę mūsų proseneliai. Bet šiuo metu skirti tam lėšas būtų tiesiog prabanga“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

„Vystantis miestų plėtrai, bus projektuojama į kapinių teritorijas, išlys tie negražūs faktai, kada versis kaulai statybų metu“, – sako Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.

Organizacijų skaičiavimu, registrui sukurti reikėtų apie 10 milijonų eurų, tai galėtų būti ES lėšos, skirtos, pvz., skaitmeninimui arba paveldui. Techninė įgyvendinimo pusė tektų Registrų centrui. Ministras žada idėjos galutinai nelaidoti.