Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas šią savaitę pasirašė Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, kad įsigyjant išankstinio mokėjimo SIM kortelę būtų registruojamas abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės kodas ir adresas, pranešė ministerija.

Ministras teigia, kad rengiant šį siūlymą konsultuotasi tiek su mobiliojo ryšio operatoriais, tiek su specialiosiomis tarnybomis, ministerijomis, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pertvarkos papildomai kainuotų mobiliojo ryšio operatoriams, tad tariamasi, kas turėtų padengti išlaidas.

„Principinis sutarimas, regis, jau rastas, klausimų kyla – kieno lėšomis tai bus padaryta: biudžeto ar pačių bendrovių. Tikiu, kad vienu ar kitu keliu visgi prieisime vieningą susitarimą, kuriuo anoniminius grasintojus ir telefoninius sukčius paliksime už borto. Tai valstybės garbės reikalas“, – pranešime cituojamas T.Žilinskas.

Vyriausybės paskirta institucija taip pat galėtų mobiliojo ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams nurodyti nedelsiant nutraukti paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius tam tikrais numeriais asmenims, jei jie įtariami sukčiavimu. Beje, ministerija numato, kad tokie asmenys elektroniniu būdu būtų informuojami apie paslaugų nutraukimą.

Institucijos, prašydamos operatorių atlikti visus minėtus veiksmus, vadovautųsi patvirtintu „ribotinų veiksmų“, t.y. daromų nusikaltimų sąrašu.

Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, planuojant ir vykdant nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną.

Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą, sako VRM, Ministerijos pateikiamais duomenimis, išankstinio apmokėjimo kortelės privalomai registruojamos Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.