- BNS, ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trigubai padidino išmoką savanoriškai į kilmės šalis grįžtantiems migrantams, ji sieks tūkstantį eurų, trečiadienį pranešė ministerija.
„Migrantų grąžinimas į kilmės šalis yra sudėtingas ir ilgas procesas. Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų – tai yra išties didelė našta valstybei. Ieškome būdų, kaip paskatinti savanorišką grįžimą ir tikimės, jog didesnė išmoka padidins išvykimą pasirinkusiųjų skaičių“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.
Ministerijos teigimu, šių išmokų didžioji dalis bus finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizės valdymui.
Anot VRM, Migracijos departamentas baigė nagrinėti neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos patekusių migrantų prieglobsčio prašymus, kuriuos užregistravo vasarą ir rugsėjį dirbusios mobiliosios komandos.
Iš 3272 prašymų prieglobstis suteiktas 54 užsieniečiams – kitų laukia išsiuntimas į kilmės šalis. Prieglobstis suteiktas Sirijos, Jemeno, Irako, Eritrėjos, Afganistano piliečiams. Jie gaus leidimus gyventi Lietuvoje ir pradės dalyvauti integracijos programoje.
Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų – tai yra išties didelė našta valstybei.
Teismui apskųsta apie 610 Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio. Teismas iki šiol nepatenkino nė vieno migrantų skundo – 86 bylose skundas atmestas, dar 48 bylose paliktas nenagrinėtu.
A. Bilotaitės teigimu, tai patvirtina, jog „dauguma į Lietuvą atvykusių migrantų nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai ir Migracijos departamento sprendimai nesuteikti prieglobsčio yra pagrįsti“.
Kaip nurodo ministerija, sprendimas dėl tūkstančio eurų paramos galios iki kitų metų sausio 20-osios ir bus taikomas tik šiuo metu Lietuvoje esantiems migrantams.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba savanoriškai grįžtantiems migrantams iki šiol teikė 300 eurų finansinę paramą bei parūpindavo kelionės bilietus.
Iš Lietuvos jau išsiųsti 400 neteisėti migrantai, 345 iš jų – savanoriškai.
Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Išnagrinėti visi vasarą gauti migrantų prieglobsčio prašymai
Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, išnagrinėtos visos vasarą gautos nelegalių migrantų prieglobsčio prašymų bylos. Migracijos departamento duomenimis, iš 3176 bylų prieglobstis buvo suteiktas 54 asmenims, o daugiau kaip 600 asmenų, sulaukusių neigiamo atsakymo, kreipėsi į teismą.
„Visas vasaros srautas jau baigtas nagrinėti. Dabar liko apie šimtas bylų, pateiktų jau spalį ir lapkritį iš tų žmonių, kurie nebuvo užregistruoti, kai dirbo mobilios komandos vasarą”, – Eltai trečiadienį teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorės teigimu, pastaruoju metu buvo nagrinėjamos sudėtingiausios bylos, todėl teigiamų atsakymų sulaukė daugiau asmenų nei anksčiau. Anot E. Gudzinskaitės, priežastys išliko tos pačios: prieglobstis suteiktas migrantams, atvykusiems iš šalių, kuriose asmuo yra politiškai persekiojamas dėl savo įsitikinimų, asmenims, kurie yra verčiami kilmės šalyse eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus arba tarnybą, prilygstančią vergovei. Prašymas suteikiamas ir tokiu atveju, jei žmogus bėga nuo Talibano režimo Afganistane.
E. Gudzinskaitės teigimu, pagrindinės prieglobstį gavusių asmenų kilmės šalys – Sirija, Eritrėja, Afganistanas.Teigiamo atsakymo sulaukė ir keli migrantai iš Irako, Jemeno ir vienas iš Libano.
Migracijos departamento direktorė teigia, kad didelė dalis asmenų kreipėsi į teismą dėl neigiamų atsakymų.
Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas.
„Apie 610 sprendimų pasiekė teismą. Teoriškai sprendimas gali keistis, jeigu pateiks papildomų įrodymų, kurių anksčiau nebuvo pateikę. Gali būti ir taip, kad teismas nustatys esminius departamento sprendimo trūkumus“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Be to, Migracijos departamento direktorė priduria, kad atsiranda vis daugiau norinčių sugrįžti į kilmės šalis. Pasak E. Gudzinskaitės, pagrindinė tokių prašymų priežastis – prarasta viltis gauti prieglobstį ir laisvai judėti šalyje.
„Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas. Asmenys iki paskutinės minutės vis dar tikėjo, kad gaus prieglobstį, o dabar, kai sprendimai nesuteikti prieglobsčio jau priimti ir jie jau gana ilgai gyvena centruose, atsiranda noras grįžti“, – teigė E. Gudzinskaitė.
„Nelabai yra vilties, kad jiems bus leista laisvai judėti ir pasibaigus šešiems mėnesiams, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipsis pratęsti laisvės apribojimą, jie vis tiek negalės išlįsti iš apgyvendinimo centrų. Tai tikriausiai asmenys pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ ir nusprendė grįžti namo savo noru“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7653 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie Kremliaus užmojį perbraižyti valstybės sienas jūroje: ne tokių gąsdinimų esame girdėję2
Lietuvai ir NATO naujokei Suomijai – naujas akibrokštas iš Rusijos. Jos valdžia vienašališkai nusprendė pakeisti savo sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje. Pagal rusų Gynybos ministerijos parengtą projektą, dal...
-
VRK: užsienyje balsuojančius rinkėjus balsavimo biuleteniai pasieks artimiausiu metu
Užsienyje gyvenantiems rinkėjams, užsiregistravusiems balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais išsiųsti praėjusią savaitę ir turėtų pasiekti juos artimiausiomis dienomis, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Rusų pranešimus dėl jūrinių sienų L. Kasčiūnas vadina geopolitinėmis konvulsijomis1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešimus apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina geopolitinėmis konvulsijomis. ...
-
L. Kasčiūnas: pasienyje su Rusija, Baltarusija ketinama įrengti nuolatines fortifikacijas
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija planuojama įrengti nuolatines fortifikacijas – karinius įtvirtinimus, skirtus stabdyti galimą priešiškų pajėgų judėjimą. ...
-
Vyriausybė pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui1
Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui. ...
-
Vyriausybė pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams dėl divizijos, tankų bataliono įkūrimo1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, kuriuose kariuomenės struktūra papildoma siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. ...
-
Klaipėdoje į viešąjį tualetą nusitaikė vandalai
Vėl sugedo viešasis tualetas, esantis Herkaus Manto gatvėje. Tai esą pastebėjo turistai, dar prieš šventinį savaitgalį kruiziniu laivu atplaukę į uostamiestį. ...
-
Pirmosios Melnragės paplūdimyje gelbėtojų ir vėl nebus6
Netoli šiaurinio molo, Pirmosios Melnragės paplūdimyje, žmonių srautas sezono metu padidėja, o ir vandens sporto mėgėjų didžioji dalis lankosi būtent čia. Tačiau besimaudančiųjų šioje vietoje gelbėtojai nestebi ir ištikus n...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?4
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
„Yle“: iš ministerijos svetainės dingo Rusijos planas keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija
Iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, trečiadienį praneša visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“. ...