Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį informavo, jog tokiais veiksmais bandoma rinkti informaciją apie Lietuvoje reziduojančią baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir jos aplinką.

Apie VSD perspėjimus pirmasis ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt.

Pasak departamento, tokie veiksmai prasidėjo iškart po to, kai dalis opozicijos, nepripažinusios Aleksandro Lukašenkos pergalės suklastotuose prezidento rinkimuose, vengdama režimo represijų, pasitraukė į Lietuvą. Ji suaktyvėjo kilus migracijos krizei.

„Jie (veiksmai – BNS) suaktyvėjo Minskui inicijavus hibridines atakas prie Europos Sąjungos sienų – Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje dirbtinai sutelkus dideles neteisėtų migrantų grupes“, – tvirtina VSD.

Žvalgyba sustiprinta A. Lukašenkos raginimu

Pasak žvalgybos, A. Lukašenka spalio 17 dieną sukvietęs KGB vadovybę ir aukštus karininkus, viešai paragino juos „padidinti užsienio žvalgybos efektyvumą“ – sustiprinti jos puolamąją galią, auginti agentūrinės žvalgybos potencialą ir „kitus metodus bei formas“.

Susitikime, anot VSD, A. Lukašenka kaltino „kolektyvinių Vakarų“ žvalgybas esą planuojant diversijas ir valstybinį perversmą Baltarusijoje, taip pat minėjo Vilniuje iš Varšuvoje „spectarnyboms kontroliuojant“ įkurtus politinės emigracijos centrus, kurie esą kursto radikalus imtis „gąsdinimo akcijų“ prieš valstybės ir visuomenės veikėjus, žiniasklaidos ir jėgos struktūrų atstovus“.

„Vis daugiau baltarusių prašant humanitarinių vizų ar politinio prieglobsčio, Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad Baltarusijos KGB gali mėginti verbuoti kai kuriuos pabėgėlius ar infiltruoti savo agentus tarp jų“, – tvirtina VSD.

Pauliaus Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

„Taip siekiama rinkti informaciją apie Lietuvoje dabar reziduojančią baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir jos aplinką, visuomenines baltarusių organizacijas ir jų narius, kuri padėtų nustatyti galimą jų pažeidžiamumą ir mėginti diskredituoti, daryti įtaką jų veiksmams, sprendimams ir pasisakymams“, – nurodo departamentas.

Departamento teigimu, provokaciniais veiksmais taip pat gali būti siekiama kurstyti Lietuvos visuomenės nepasitikėjimą šalyje prieglobstį radusiais baltarusių opozicijos atstovais ir priešiškumą jiems.

Vienas asmuo – nepageidaujamųjų sąraše

VSD primena, kad šiemet balandį Lietuva įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą Ilją Beguną, kuris buvo atvykęs į Lietuvą su humanitarine viza, gauta tarpininkaujant autoritetingai žmogaus teisių gynimo organizacijai (buvo atvykęs į Lietuvą vadinamuoju humanitariniu koridoriumi).

Vis daugiau baltarusių prašant humanitarinių vizų ar politinio prieglobsčio, Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad Baltarusijos KGB gali mėginti verbuoti kai kuriuos pabėgėlius ar infiltruoti savo agentus tarp jų.

„Bėgliu nuo režimo susidorojimo prisistatęs informacinių technologijų specialistas Vilniuje šliejosi prie S. Cichanouskajos aplinkos, paramą baltarusių pabėgėliams teikiančios organizacijos „Dapamoga“, fondo „Strana dlja žizni (SDŽ), kitų egzilijoje veikiančių darinių. Suartėti su jais minėtas asmuo siekė, be kita ko, megzdamas romantinius ryšius ir bičiulystę su jų talkininkėmis ir aktyvistais“, – tvirtina žvalgyba.

VSD nurodo, kad metų pradžioje I. Begunas, galimai atlikęs užduotį, paskubomis išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją, palikęs net dalį asmens dokumentų. Netrukus po to kai kurios Vilniuje veikiančios baltarusių organizacijos pranešė apie pavogtus duomenis iš jų kompiuterių. Vos atsiradęs Baltarusijoje I.Begunas sudalyvavo režimą aptarnaujančio TV kanalo ONT laidoje, kurioje pasakojo nusivylęs išeivijon pasitraukusia opozicija, sakė supratęs, esą pastaroji veikia prieš valstybę, ir netrukus prisijungė prie vadinamojo „Demokratinių jėgų apskritojo stalo“ – tariamai opozicinės organizacijos, veikiančios režimo pritarimu.

„Paaiškėjus šioms aplinkybėms, vienas asmuo iš baltarusių opozicijos aplinkos geranoriškai atskleidė be blogų ketinimų suteikęs tam tikros informacijos I. Begunui, kurios dalis vėliau atsirado propagandiniuose režimo kanaluose, siekiant kompromituoti opoziciją. Lietuvos žvalgybos vertinimu, panaši veikimo schema nebuvo išimtinė, ją mėginta pritaikyti dar keliais atvejais“, – teigiama departamento įraše feisbuke.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, panaši veikimo schema nebuvo išimtinė, ją mėginta pritaikyti dar keliais atvejais.

„15min“ teigia surinkę duomenų apie dar vieną panašią situaciją. Pasak portalo šaltinių, buvęs Baltarusijos teisėsaugos darbuotojas Andrejus Abramenka dar būdamas Baltarusijoje kreipėsi į juos su prašymu padėti nelegaliai patekti į Lietuvą ir čia pasiprašyti prieglobsčio.

Jis į Lietuvą pateko neteisėtai kirtęs sieną Varėnos rajone, vėliau dingo iš akiračio. Po kelių savaičių platformoje „YouTube“ pasirodė šio asmens pasakojimas apie migrantų gabenimą per sieną, skelbti esą slapta įrašyti pokalbiai su Lietuvos pareigūnais.

Ragina pranešti apie verbavimą

VSD primena, jog prevenciniais tikslais stebi ir vertina kai kuriuos asmenis, jau atvykusius į Lietuvą nelegaliai ar su humanitarinėmis vizomis, ir laukiančius sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.

Tuo tarpu baltarusių išeivijai ir platesnei visuomenei tampa prieinami Minsko režimo talkininkų duomenys, kuriuos didelėmis apimtimis nutekina režimui oponuojanti programišių grupė „Kiberpartizanai“ ir organizacija BYPOL, vienijanti buvusius Baltarusijos valstybės saugumo, teisėsaugos ir teisėtvarkos, kariuomenės pareigūnus, siekiančius demokratinių permainų savo šalyje.

Žvalgyba perspėja Minsko režimo galimai verbuojamus baltarusių pabėgėlius nesivelti į nusikalstamą veiklą Lietuvoje, kurią nustačius tokiems asmenims būtų taikomos įstatymų numatytos baudžiamosios sankcijos.

Asmenys, patyrę Baltarusijos režimo slaptųjų tarnybų dėmesį ar pastangas megzti kontaktą su jais, raginami kreiptis į VSD pasitikėjimo liniją telefonu 8 700 70 007 arba elektroniniu paštu [email protected], jiems garantuojamas konfidencialumas.