„Mes pritarėme, kad reikia didinti, ir ne tik tuos 50 tūkst., tai būtų labai mažytė suma, mes manome, kad reikia 2 mln. eurų papildomai skirti VSD, kad jie atitiktų šių dienų reikalavimus. Du milijonai tikrai ne ta suma, dėl kurios reikėtų laužyti ietis“, – BNS trečiadienį sakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

Komitetas trečiadienį aptarė VSD asignavimus kitiems metams. Biudžeto projekte departamentui numatyta skirti 24,55 mln. eurų – 54 tūkst. eurų mažiau nei šiemet.

„Mes manome, kad žvalgybai nederėtų mažinti asignavimų, nes grėsmės yra pakankamai realios: hibridinės, kibernetinės, terorizmo, ir, kaip pristatė D.Jauniškis, ką tik grįžęs iš tarptautinio susitikimo, praktiškai visiems biudžetai yra didinami, todėl, mūsų nuomone, būtina stiprinti pajėgumus, visų pirma techninius, intelektualius. Stiprinant gynybą, krašto apsaugą, nestiprinti žvalgybos būtų labai neprotinga, nes tos grėsmės yra šalia ir jos juntamos“, – komiteto sprendimą argumentavo A.Paulauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad „tai yra suvokimo, politinio apsisprendimo klausimas, ar mes duodami papildomai 150 mln. krašto apsaugai ir mažindami žvalgybai nedarome lemtingos klaidos“.

„Sumenkindami žvalgybą mes galime nepanaudoti tų (gynybinių) pajėgumų, kuriuos šiandien planuojame“, – pabrėžė komiteto vadovas.

VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad asignavimų mažinimas, kai yra sprendimas gynybai lėšas didinti, atrodo „nelogiškas ir keistas“.

„Iš esmės tas mažinimas, kai aplink visiems didinama, atrodo nelogiškas ir keistas. Tas minusas yra nedidelis, bet minusas yra minusas. Mes prašėme dar papildomai apie 1,8 mln. eurų, kad galėtume vystyti technologijas ir priimti daugiau darbuotojų į VSD, o siūlomi skaičiai apribotų, kad mes negalėtume priimti naujų žmonių“, – BNS trečiadienį sakė D.Jauniškis.

„Kai aplink matai tendencijas stiprėjančios Rusijos, kai aplink matai terorizmo grėsmę, kai tu matai visas kibernetines grėsmes, nelabai logiškai atrodo, kai valstybė didina gynybos išlaidas, bet mažina žvalgybą, nes tai neatsiejamas dalykas, be žvalgybos gynyba neįmanoma, tai du neatsiejami paraleliniai dalykai, todėl tas didinimas turėtų būti, todėl mes ir prašome daugiau pinigų“, – pabrėžė VSD vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad kaimyninėse šalyse matyti tendencija didinti žvalgybos finansavimą.

„Pateiksiu keletą faktų, pavyzdžiui, latviai didina 50 proc. savo žvalgybą, Švedijoje didinamas žvalgybos biudžetas 20 proc. kitiems metams, britai yra pareiškę, kad smarkiai didina žmonių skaičių, Norvegijoje apie 18 proc. yra kilimas. Vėlgi tai yra didinama atsižvelgiant į grėsmes, kurios kyla šiuo metu, ir akcentuojamas rytinės mūsų kaimynės agresyvėjimas“, – sakė D.Jauniškis.

Kitų metų biudžeto projekte VSD numatyta skirti 24,55 mln. eurų, t. y. 54 tūkst. eurų mažiau, palyginti su 2016-aisiais. Taip pat siūlomame biudžete keičiasi ir išlaidų struktūra – palyginti su pernai, 205 tūkst. eurų didėja asignavimų dalis darbo užmokesčiui, bet beveik 260 tūkst. eurų mažėja turtui įsigyti.

Tuo metu biudžeto projektą rengusios Finasų ministerijos vadovė Rasa Budbergytė teigia, kad esminėms VSD funkcijoms užtikrinti skiriama kaip tik daugiau asignavimų, o valdymo išlaidos, anot jos, buvo mažinamos visoms institucijoms, įskaitant krašto apsaugą.

„Mes jiems skiriame labai daug papildomų asignavimų, tad tie 54 tūkstančiai yra nedidelis lašas“, – BNS anksčiau yra sakiusi R.Budbergytė.