VSD rašte teigiama, kad Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas.

„Visiškas nesusipratimas, kai VSD savo informaciją grindžia „konkurentų pateikta informacija“. Kas būtų, jei remiantis KGB informacija būtų vertinamas VSD darbas ir tokia informacija būtų priimama rimtai?“ – BNS sakė „MG Baltic“ atstovas Tadas Marčiukaitis.

„Koncernui atstovaujantys teisininkai su tarybos nariais kontaktavo įstatymų numatytose ribose“, – pridūrė jis.

Visiškas nesusipratimas, kai VSD savo informaciją grindžia „konkurentų pateikta informacija“.

VSD rašte Seimo nariams teigia, kad nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

„Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

Pažymima, kad 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.

Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

Anot VSD rašto, „konkurentai nurodė, jog advokatą R. Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.

Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš „Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“ akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Liberalų istorija – „absurdiška interpretacija“

VSD rašte taip pat teigiama, kad po tuometinio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, jog šios partijos lyderiu taptų Vitalijus Gailius.

„Tai – tik dar viena absurdiška interpretacija. Koncernas „MG Baltic“ nedarė įtakos nei liberalų, nei socdemų, nei konservatorių ar kitos partijos pirmininko rinkimams, kaip neskyrė nei generalinio prokuroro ar VSD vadovo“, – BNS sakė T. Marčiukaitis.

Tuometinis liberalų lyderis E. Masiulis dėl įtarimų kyšio ėmimu buvo sulaikytas 2016 metų gegužę.

VSD teigimu, dėl to koncerno vadovai „iš dalies prarado LLS (Liberalų sąjūdžio) kontrolę, todėl buvo priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį, kuris pakeistų E. Masiulį“.

„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, R. Kurlianskis ir T. Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, – teigiama rašte.

Anot rašto, 2016 metų birželį T. Dapkus – tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba – padėjo formuoti V. Gailiui politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje.