Šis komitetas jau beveik pusmetį nepateikia savo pozicijos Vyriausybės parengtiems projektams.

„Komiteto sprendimo nėra, nes priešpaskutiniame posėdyje opozicijai paprašius padaryta pertrauka svarstant šį klausimą. Opozicijos argumentas – kad jie norėtų išgirsti naujojo krašto apsaugos ministro nuomonę tuo klausimu ir tam pritarė koalicijos partneriai iš Laisvės partijos. Nežinau, kiek jiems užtruks tą nuomonę išgirsti“, – BNS sakė TTK narys konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Pertrauką pasiūliusi TTK vicepirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad klausimas svarstytas tuo metu, kai Arvydas Anušauskas jau buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą, o Laurynas Kasčiūnas dar nebuvo paskirtas naujuoju krašto apsaugos ministru.

Pertraukai pritarė ir valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos atstovė.

Šios partijos pirmininkė, TTK narė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, kad frakcijoje esama įvairių nuomonių dėl VST prijungimo prie policijos, be to, anot jos, „sunku padaryti tokios apimties reformą kadencijos pabaigoje“.

Prašo L. Kasčiūno pozicijos

Pasak A. Širinskienės, išgirsti naujojo krašto apsaugos ministro poziciją būtina dėl to, kad karo atveju VST būtų priskirta ginkluotosioms pajėgoms, o tapus policijos dalimi, kiltų sunkumų ja likti.

Be to, L. Kasčiūno vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pernai vienbalsiai pasiūlė pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Šio komiteto nuomone, siūlomas VST prijungimas prie policijos nėra pakankamai išdiskutuotas, siūlomas netinkamu metu, jis nesuteikia pridėtinės vertės tarnybai, kaip karo meto ginkluotųjų pajėgų vienetui. Komiteto teigimu, prieš apsisprendžiant dėl tokių pokyčių būtinybės, būtina detali analizė, kaip tai paveiktų Lietuvos nacionalinį saugumą. Jo neįtikino Policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos argumentai, kad nėra galimybių stiprinti VST nepakeitus jos pavaldumo ir nepadarius jos struktūrine policijos dalimi.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas BNS šią savaitę sakė dar negavęs TTK užklausos.

„Kai gausime tikrai įsivertinsime, peržiūrėsime. Krašto apsaugos plėtros programoje įrašyta stiprinti sąveiką tarp Vidaus reikalų ministerijos jėgos struktūrų ir kariuomenės, kaip ginkluotųjų pajėgų integralios dalies, turime visa tai naujų dokumentų kontekste įsivertinti“, – teigė jis.

Užtruko ekspertizės

A. Širinskienės teigimu, projektų svarstymas TTK užtruko ir dėl ekspertizių užsakymo.

„Kai paprašėme atlikti ekspertinę išvadą, valdantieji užsispyrė, kad darys iš vieno eksperto ir kreipėsi tik į Mykolo Romerio universitetą, sakydami, kad Viešojo saugumo fakultetas daugiausia žino. Kai gavo išvadą, ji buvo labai nepalanki, tada nuspręsta užsakyti kito eksperto išvadą, užsakyta Vytauto Didžiojo universiteto išvada. Ji kažkiek palankesnė, bet lygiai taip pat kalba, kad galutinis reformos rezultatas, padariniai nėra aiškūs“, – BNS sakė komiteto vicepirmininkė.

„Mūsų su kolegomis nuomonė yra vienareikšmė – reikia VST jungti prie policijos ir tam jau pribręsta.

Ekspertinį pertvarkos vertinimą atlikę Mykolo Romerio universiteto specialistai atkreipė dėmesį į kylančius neaiškumus dėl pareigūnų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir funkcijų, socialinių garantijų, teisėtų lūkesčių užtikrinimo.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo pasirašytame vertinime teigiama, kad Vyriausybės projektuose įsipareigojama, jog po reformos VST pareigūnų socialinės garantijos neblogės, atlyginimas nemažės.

Ekspertų vertinimai išsiskyrė ir dėl pertvarkos atitikimo Ženevos konvencijos I papildomo protokolo nuostatoms.

Mykolo Romerio universiteto rektorės Ingos Žalėnienės pasirašytame rašte teigiama, kad pagal minėtą tarptautinį teisės aktą, policija gali atlikti tik tvarkos palaikymo ir įstatymų saugojimo funkcijas, jai draudžiama vykdyti karines funkcijas, tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose. Tuo metu projektu siūloma, kad karo atveju policijai priklausantis VST būtų priskirtas šalies ginkluotosioms pajėgoms.

TTK dirbantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad ekspertų išvados verčia abejoti siūlomais pakeitimais.

„Ekspertinės išvados yra nevienareikšmės. Nėra taip, kad teisininkai ekspertai plotų katučių dėl šitų projektų. Kita vertus, kadangi VST padaliniai karo atveju turėtų būti mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tai iš tikrųjų labai svarbi krašto apsaugos ministro nuomonė“, – BNS sakė parlamentaras.

J. Sabatausko teigimu, šios kadencijos parlamentas neturėtų jau priimti sprendimo dėl tokios reikšmingos pertvarkos.

„Ar palikti tą reformą kitam Seimui? Manau, kad taip, nes šio Seimo kadencijos praktiškai lieka pusę metų, skubant priiminėti tokius kardinalius sprendimus, nežinia, ar tai tikrai prisidės prie viešojo saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo“, – sakė jis.

Dubliuojasi funkcijos

Tuo metu valdančiųjų konservatorių atstovas A. Vyšniauskas įsitikinęs, kad VST būtina prijungti prie policijos.

„Mūsų su kolegomis nuomonė yra vienareikšmė – reikia VST jungti prie policijos ir tam jau pribręsta. Prieš tai KAM ir Vyriausybė pritarė, manau, kad pozicija nesikeis. Tačiau NSGK buvo kitokių nuomonių“, – sakė jis.

Seimo narys pabrėžė, kad ir prijungus VST prie policijos, tarnyba liktų kaip atskiras juridinis asmuo, tiesiog keistųsi jos pavaldumas.

„Jų steigėjas būtų nebe Vidaus reikalų ministerija, o Policijos departamentas. Teisininkai yra pasakę, kad vien dėl to, jog keičiasi įstaigos steigėjas, net ir darbuotojų nereikia atleisti, nereikia lapelių įteikti. Realiai niekas nesikeičia, tik pavaldumo klausimas“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

Anot jo, pavaldumą pakeisti svarbu siekiant sustiprinti VST ir atsisakyti dubliuojančių funkcijų.

„Pavaldumas svarbu dėl to, kad šiuo metu turime dvi institucijas, kurių funkcijos dubliuojasi. Pavyzdžiui, konvojavimą iš kalėjimų vykdo ir VST, ir policija. Kodėl policija vykdo? Nes VST nepakanka resursų pilnai užtikrinti šią paslaugą. Tada įvairių valstybei svarbių objektų apsauga – dalį jų saugo policija, dalį – VST, nes VST trūksta resursų. Taip pat yra niuansų dėl kriminalinės žvalgybos, VST neturi gebėjimų, nors to tikrai reikia, duomenų bazės, technologijos, dronai, šaudmenys – visko jiems trūksta, o policija tai turi, todėl sujungus galima turėti sinergiją“, – aiškino A. Vyšniauskas.

J. Sabatauskas prisipažino turįs įtarimų dėl funkcijų dubliavimo, jis svarstė, kad ši praktika galėjo būti tyčia suformuota.

„Kažin, ar tas funkcijų dubliavimas yra atsitiktinis. Mano įtarimas, kad jis nėra atsitiktinis, jis tyčia sukurtas, kad būtų galima argumentuoti, kad štai funkcijos dubliuojasi“, – tvirtino politikas.

Siekia prijungti prie policijos

Seimas pernai rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST prijungiant ją prie Policijos departamento. Anot projekto, jau nuo šių metų kovo 1 dienos tarnyba turėjo tapti policijos dalimi, tuo pačiu numatant, kad karo atveju jos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad VST prijungus prie policijos ši ne tik nenukentėtų, o būtų stiprinama. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad VST kovinis potencialas būtų sustiprintas policijos analitiniais gebėjimais.

Pagal Vyriausybės siūlymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnams jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Protestuodama prieš šią reformą opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasitraukė iš nacionalinio gynybos susitarimo. Demokratai laikosi pozicijos, kad tokiu sprendimu kritiškai svarbu metu būtų silpninamas valstybės saugumas.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą.