„Jeigu kalbant apie stambaus kalibro kulkosvaidžius su tam tikrais šaudmenimis, (jie – BNS) gali būti programuojami ir būtų saugūs naudoti taikos metu. (...) Tie šoviniai susinaikina“, – penktadienį pasirašydamas bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe teigė VST vadas.

Jis tikino, kad VST ir dabar turi tam tikras priemones, kurias galima pasitelkti kovai su dronais, tačiau dalis jų – pavojingos.

„Kai kurios kinetinės (priemonės – BNS), jos gana saugios yra, bet (tik – BNS) nedideliame aukštyje gali būti numušami tie dronai. Kitos kinetinės priemonės, kurias šiuo metu turime, tai jos yra pavojingos naudoti taikos metu“, – nurodė jis.

Anot V. Grabausko, esant reikalui tarnyba būtų pasirengusi ir dabar numušinėti pavojų keliančius dronus.

„Kai mes kalbame apie kritinę infrastruktūrą, tai mes tikrai galėtume jau numušinėti ir tuos rimtesnius dronus, kurie gali būti rimtai pavojingi“, – aiškino VST vadas.

Vis tik jis sakė, kad į šalį nuolat atskrendantys meteorologiniai balionai su kontrabanda nėra VST atsakomybė, todėl jų nenumušinėtų.

BNS rašė, kad dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug mėnesiui uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota.

Dėl kontrabandinių balionų spalio ir lapkričio mėnesiais stabdant Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą buvo paveikti 36 tūkst. keleivių planai ir atšaukti arba į kitus oro uostus nukreipti 249 skrydžiai.

„Mūsų yra atsakomybė pats oro uostas, vadinasi, oro uosto infrastruktūra. Tai realiai, kas liečia oro eismą ir jo saugumą ir sakysime didelį aukštį, tai yra kariuomenės atsakomybė“, – sakė jis.

Be kita ko, kitąmet VST taip pat planuoja įsigyti perimančiuosius dronus.

Oro gynybos stiprinimas tapo aktualesnis liepą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams, kurių vienas nešė sprogmenų.