Praėjusią kadenciją Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui vadovavęs konservatorius Valentinas Stundys sako, jog švietimo ministro Dainiaus Pavalkio palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams diskriminuos likusius moksleivius, tarp jų ir mokslą lietuviškose mokyklose pasirinkusius tautinių mažumų atstovus.

S.Stundys sprendimą palengvinti egzamino sąlygas Lietuvos lenkų politikų pageidavimu sako esant destruktyviu bei skaldančiu visuomenę, siūlo politinę atsakomybę dėl jo prisiimti premjerui Algirdui Butkevičiui.

„Tas tautinių mažumų atstovas, kuris mokosi lietuviškoje mokykloje, pirmiausia bus diskriminuojamas. Diskriminuojami bus visi, kadangi šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas. Be abejo, aukštosios mokyklos tokių pakeitimų verčiamos suabejoti bendrojo priėmimo sistemos teisingumu“, - konservatorių frakcijos išplatintame pranešime cituojamas V.Stundys.

Buvęs komiteto vadovas taip pat primena, kad buvusi Vyriausybė ėmėsi priemonių padėti tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pasirengti suvienodintam egzaminui, taip pat buvo numatytas pereinamasis laikotarpis.

„Geram pasirengimui Lietuvos valstybė sudarė reikiamas finansines sąlygas: dvidešimt nuošimčių padidino mokinio krepšelį, kad tose mokyklose vaikai galėtų būti mokomi ne klasėse, o grupėse, kad mokyklos nusipirktų būtinų vadovėlių ir kitų mokymui reikalingų priemonių. Be to, nustatė, kad tokioms mokykloms nėra privaloma antroji užsienio kalba, taip atsiranda dar viena papildoma galimybė didinti lietuvių kalbos mokymuisi skirtų valandų skaičių. Maža to, dar nustatė lengvesnius egzamino vertinimo reikalavimus. Vis tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai kategoriškai prieštarauja taip ir toliau siaurindami vaikams galimybes visavertiškai jaustis ir konkuruoti Lietuvos švietimo sistemoje“, - situaciją komentuoja V.Stundys.

„Akivaizdu, kad šios Vyriausybės darbas tampa pageidavimų koncertu, todėl pirmiausia atsakomybė dėl destruktyvių, visuomenę skaldančių sprendimų tenka premjerui Algirdui Butkevičiui“, - reziumuoja parlamentaras.

Lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą įteisinantį įsakymą švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis pasirašė trečiadienį. Ministras tikina, jog po metų bus grįžta prie šio klausimo ir egzamino tvarka galbūt bus griežtinama.

Ministras anksčiau ne kartą yra minėjęs, jog lengvatos numatomos laikinai - vieneriems metams, tačiau ministro pasirašytame įsakyme konkretus vienerių metų laikotarpis nenurodomas.

D.Pavalkis BNS ketvirtadienį patvirtino, jog įsakyme konkretus terminas nenumatytas, tačiau tikino, jog prie šio klausimo bus grįžta po metų.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams, tačiau nuo šių metų pagal Švietimo įstatymą egzaminai turėjo būti suvienodinami.

Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.

Dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos ir jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų atstovai laiko vienodą egzaminą.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausiai Lietuvos lenkų pasipiktinimą.