„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tiria žmonių elgesį pagal taisyklėmis grįstus etikos reikalavimus. (...) Čia klausimas yra susijęs daugiau su vertybėmis grįstais etikos reikalavimais, su moraliniais dalykais“, – antradienį žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
„Šie principai yra aprašyti Valstybės tarnybos įstatyme ir jo (A. Valotkos – BNS) elgesį gali vertinti, kas į pareigas paskyrė. Tai šiuo atveju yra Kultūros ministerija“, – teigė jis.
Šio klausimo komisija ėmėsi sulaukusi skundo.
Į VTEK praėjusią savaitę kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius, kuris teigė, kad A. Valotkos pasisakymai žeidžia žmonių orumą ir gali prisidėti prie socialinės atskirties bei mažinti pasitikėjimą institucijomis.
Jis prašė komisijos įvertinti, ar inspekcijos viršininko vieši pasisakymai atitinka valstybės tarnautojams taikomus etikos principus ir standartus.
BNS rašė, kad Kalbos inspekcijos viršininkas kritikos sulaukė praėjusią savaitę, kai LRT naujienų portalui komentuodamas ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“, pareiškė, jog galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.
A. Valotka dėl savo pasisakymų pirmadienį turėjo pasiaiškinti kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei. Po pokalbio pastaroji teigė, kad bus atliekamas tyrimas dėl inspekcijos vadovo elgesio.
Savo ruožtu A. Valotka pirmadienį teigė, kad kol vyks tyrimas, jis nekomentuos etikos aspektų ir pabrėžė, kad kalba priklauso vartotojams.
BNS skelbė, kad Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
(be temos)