Krikščioniškas Irenos Degutienės požiūris

Katalikė, krikščioniškosios partijos vicepirmininkė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė prieš Velykas, susikaupimo metu, pradėjo pulti savo artimuosius.

Vakar užsipuolė rusą nes jis aštuoniasdešimtais metais dirbo inžinieriumi saugumo institucijoje. Jam gi reikėjo kažkur dirbti. O gal konservatorių gretose nėra buvusių komunistų partijos narių ar asmenų dariusių karjerą anais laikais? Šiandien ji puolą lenką už pasakytą tiesą, kad lenkai Vilniaus krašte gyveno nuo amžių, kad čia jų gimtinė, protėvių kapai, jų žemė, kuri, deja, dar negrąžinta, nors nuosavybės grąžinimo įstatymas galioja jau 20 metų. I. Degutienė, beje, puikiai žino, kad tai gryna tiesa. Taip pat ji puikiai žino, kad savivaldybėse reikia tvarkyti ūkinius reikalus, o ne politikuoti, kad tarybos nariais galima tapti tik rinkėjų valia, bet vis vien Balakin ir Tomaševski yra kalti. Apmaudu, kad krikščioniškosios partijos atstovė taip iki šiol nesupranta Dievo žodžio “nekaltink, ir nebusi kaltinamas”. O gal Balakin ir Tomaševski kalti tik todėl, kad I. Degutienė panorėjo tapti partijos pirmininke. Kaip pas Krylovą “ėriukas kaltas dėl to, kad vilką valgyt spiria”.

Kaip gi tapti partijos pirmininke? Pirmas žingsnis – įtikti bent jau tautininkų sparnui. Ko gero, greičiausiai, galvodama apie partijos pirmininko postą, ji ryžtingai remdavo pasiūlymus dėl lenkų, rusų, baltarusių mokyklų status quo apribojimo, nepaisant tautinių mažumų protestų, pageidavimų, prašymų ir net 60 tūkst. surinktų parašų, ji balsavo ir įtikinėjo kitus balsuoti už Švietimo įstatymo naują redakciją. Akivaizdu, kad tai ryškus nuo senų laikų įgytų teisių apribojimas ir tautinės nesantaikos kurstymas.

Norint pasiekti savo tikslus reikia būtinai apkaltinti silpnesnius, kurie turi gintis ir gina savo teises, taigi kaip pas tą patį Krylovą “prieš tvirtą silpnam visur visad kaltu būt skirta”. Remiantis ta pačia logika dėl tautinės nesantaikos kurstymo kaltos tautinės mažumos, o ne skustagalviai nacionalistai, kurie kasmet žygiuoja sostinės gatvėmis su šūkiais “Lietuva lietuviams”, “Juden raus”, “Lietuva be rusų, lenkų”. Šiose eitynėse žygiuoja net Seimo nariai, I. Degutienės šalininkai iš frakcijos, bet kažkodėl ponia Seimo Pirmininkė čia neįžvelgia nesantaikos kurstymo ir tyli.

Visi puikiai žino apie Seimo reitingus dėl naktinių balsavimų, pensijų mažinimo, ir Seimo pirmininkės susirūpinimą tuo. Visgi kelti savo populiarumą o tuo pačiu ir reitingą, puolant kitus politikus ir partijas, yra tiesiog populistiška ir nesąžininga. Būtent, LLRA – regioninė partija, vienijanti savo gretose ir lenkus, ir rusus, ir lietuvius, ir baltarusius, ir kitus Lietuvos piliečius, ne populizmu, o realiais darbais, stiprina savo pozicijas. Pvz., vien per pastaruosius 5 metus Vilniaus rajone buvo pastatyti 4 darželiai, dvi ligoninės, keletas socialinių objektų. Ir vykdydama tokias stambias investicijas, savivaldybė yra be skolų.

LLRA atstovai jau penkias kadencijas, turėdami daugumą Vilniaus krašte, neįsivėlė į jokius korupcinius skandalus, ko negalima pasakyti apie visus ponios Pirmininkės bendražygius. Žmonės vertina mūsų atstovų rezultatyvų darbą ir sąžiningą veiklą. Už mus balsuoja vis daugiau rinkėjų, tame tarpe ir etninių lietuvių. Taigi savo bendrapiliečių puolime galime įžvelgti pavydo jausmą ir konkurencijos baimę. LLRA, beje, ne žodžiais o kasdieniame gyvenime vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybėmis, vykdo sąžiningą politiką, vienija o ne skirsto žmones.

Įdomu kas bus puolamas tada, kai ponia I. Degutienė panorės tapti prezidente?

Vis dėl to LLRA nariai, kaip krikščionys, sveikina ponią Pirmininkę su artėjančiomis Velykomis ir linkėdami kuo geresnės kloties meldžiasi už ponią Pirmininkę ir jos sielos būseną.