Vygaudą Ušacką keiksnoja kai kurie Prezidento patarėjai ir Užsienio reikalų ministerijos vadovai. Vis dėlto ambasadorius Didžiojoje Britanijoje tapo kandidatu į užsienio reikalų ministrus.

Kol kas niekas viešai nėra pasakęs, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas į užsienio reikalų ministrus – V.Ušackas nėra tinkamas. Tačiau ir prezidentūra, ir Užsienio reikalų ministerija suka galvas, kaip jo nepatvirtinti.

Alyvos į ugnį įpila ir pats V.Ušackas. Ambasadorius interviu dienraščiui apie iššūkius užsienio politikai dažnai kalba kitokiomis frazėmis, nei parašyta jį pasirinkusių konservatorių programoje.

– Manote, kad būsite paskirtas ministru?

– Nežinau, viskas Prezidento ir Seimo valdančiosios daugumos valioje.

– TS-LKD programoje gana griežtai kalbama apie santykius su Rusija. Jūs šiuo klausimu gana nuosaikus. Tai tinka konservatoriams?

– Programoje itin pabrėžiami du dalykai – konkurencingo Lietuvos ūkio kūrimas ir iššūkiai nacionaliniam saugumui. Abu šie klausimai glaudžiai susiję su mūsų santykiais su Rusija. Reikia susėsti ir ieškoti atsakymų į tuos klausimus.

– Argi jie nėra jau surasti ir akivaizdūs?

– Susitikimuose su TS-LKD vadovais Andriumi Kubiliumi ir Vytautu Landsbergiu priėjome prie bendros išvados, kad svarbu vystyti konstruktyvius, bet principingus santykius su Rusija. Turime remtis tiesa, teisingumu ir tais istoriniais klausimais, kurie mums rūpi.

Antra vertus, Rusija yra svarbi mūsų prekybos partnerė ir turime su ja konstruktyviai bendradarbiauti.

– Ką reiškia konstruktyvus arba pragmatiškas bendradarbiavimas? Juk konservatorių programoje aiškiai parašyta, kad dialogas su Rusija turi būti "atviras ir principingas, nenugludintas, grindžiamas demokratinėmis vertybėmis, jų neaukojant dėl abejotinų "pragmatinių" interesų".

– Nemanau, kad tai kertasi, nes Lietuvos užsienio politikos tikslas – užtikrinti valstybės saugumą ir gerovę. Kaip mes tai realizuosime, priklauso nuo atitinkamo raidos etapo.
Mes Rusijos nepakeisime. Galime veikti tik su ES, su kuria galime daryti poveikį Rusijos veiksmams.

Antra vertus, svarbu jokiu būdu neatsisakant savo vertybių ieškoti konkrečių projektų kaip bendradarbiauti su Rusija. Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad dabartinė Rusija dar nėra pasiruošusi pripažinti tų skaudžios istorijos, kurią mes su Rusijos žmonėmis pergyvenome.

– Čia turbūt derėtų kalbėti apie sovietų okupacijos žalos atlyginimą. Ar šį klausimą kelsite?

– Šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę su Rusija. Bet nemanau, jog galima tikėtis, kad žala bus atlyginta šiuo metu. Reikia atskirti tai, ko siekiame, ir tai, ką dabar realu pasiekti.

Manau, šiuo metu daug svarbiau plėsti bendraminčių ratą Rusijoje, dirbti su jaunąja, būsima rusų lyderių karta ir padėti jiems sužinoti tą karčią istorinę tiesą.

– Vadinasi, nenorite erzinti Rusijos dėl okupacijos žalos atlyginimo ir šio klausimo nekelsite?

– Siūlau neerzinti, bet nesakau, kad šį klausimą reikia visiškai pamiršti.

– Jūsų mintys vargu ar atitinka konservatorių programos punktą, kad okupacijos žalos atlyginimo ar bent jau atitinkamo sovietų laikotarpio įvertinimo klausimą reikia nuolat kelti kiek įmanoma labiau, įvairiais būdais ir lygiais.

– Diplomatiškai kalbėti – mano darbas. Turime ieškoti tų darbotvarkės puslapių, kur galime dirbti su Rusija išlaikydami ir puoselėdami didesnį supratimą bei suvokimą, kas įvyko 1939–1940 m. ir sovietų okupacijos laikotarpiu.

– Manote, kad tai atitinka ir gana griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu besilaikančio Prezidento požiūrį?

– Manau, kad tai atitinka ir Prezidento požiūrį.

– Bet kodėl yra požymių, kad Prezidentas nelabai linkęs sutikti su jūsų kandidatūra?

– Neturiu tokios informacijos, nesu linkęs komentuoti to, kas sklando neoficialiai. Laikau save Prezidento komandos nariu, nes visi ambasadoriai yra valstybės vadovo komandos dalis. Kartu dirbame įgyvendindami Lietuvos užsienio politiką. Labai nustebčiau, jeigu Prezidentas imtų manimi nebepasitikėti.

– Ką darysite su pareigūnais, kurių veikla nepatinka dešiniesiems? Ar ministerijos sekretoriams Žygimantui Pavilioniui ir Laimonui Talat-Kelpšai jau reikia krautis lagaminus, o Albinui Januškai ir Dariui Jurgelevičiui nė nosies nekišti atgal į ministeriją?

– Tikrai nesiruošiu jokiems valymams. Žmonės, su kuriais dirbu jau 18 metų, žino mano griežtus reikalavimus sau pačiam ir kolegoms. Tikiuosi, kad sugebėsime labiau pasitikėti savimi, ieškosime galimybių kaip išnaudoti savo potencialą ir dirbti komandoje.

Konservatoriai nekėlė man sąlygų ką nors išvaryti. Tik kalbant su kai kuriais politikais išties buvo keliamas klausimas, esą egzistuoja tam tikra grupė įtakingų valstybės tarnautojų, kurie daro neproporcingai didelę įtaką.

– O kas turėjo neproporcingai didelę įtaką diplomatijoje?

– Tas vadinamasis valstybininkų klanas. Nežinau, kas tai yra, nebuvau jo dalimi. Girdėjau tik iš laikraščių ir politikų pasisakymų. Mano uždavinys, jeigu būčiau paskirtas ministru, būtų šį bei tą pašalinti ir siekti skaidresnio diplomatinio darbo.

– Taigi, kažką vis dėlto pašalinsite?

– Kaip sakiau, valymų nebus. Yra kitokių būdų, kaip organizuoti geresnį, skaidresnį darbą.

– Konservatorių programoje taip pat įrašyta, kad užsienio reikalų ministru turėtų tapti politikas, o ne karjeros diplomatas. Bet jūs esate karjeros diplomatas.

– Aš suprantu, kad tapęs užsienio reikalų ministru tapsiu politiku ir su konservatorių partija bei koalicija, vadovaujant A.Kubiliui, įgyvendinsiu naujos Vyriausybės užsienio politiką.

– Konservatoriai jau padiktavo, kas turėtų būti naujieji aukščiausi pareigūnais ministerijoje?

– Ne, tikrai nepadiktavo.

– Jie bus politikai ar karjeros diplomatai?

– Jeigu būsiu paskirtas ir kai nuspręsiu, kas bus mano politinė komanda, informuosiu visuomenę.

– Kodėl jūs visą laiką veržėtės būti užsienio reikalų ministru, vis buvote minimas kaip potencialus kandidatas? Taip labai norite užimti šį postą?

– Ne, niekada specialiai to nesiekiau. Negaliu uždrausti politikams kalbėti apie mane kaip apie ambasadorių, diplomatą, galimą ar negalimą kandidatą į ministrus. Negaliu uždrausti jiems teikti man įvairius siūlymus. Galiu pasakyti, kad anksčiau iš tikrųjų buvo siūlymų iš įvairių partijų vadovų, tačiau sutikau tik konservatoriams pasiūlius. Mano pasaulėžiūra sutampa su konservatoriškai liberalia filosofija.

– Žaidžiate tenisą su "MG Baltic" savininku Dariumi Mockumi, kuris yra laikomas konservatorių šalininku. O ar su kito politinio flango šalininkais – "Maximos" savininkais – turėjote kokių nors kontaktų?

– Su Ignu Staškevičiumi esu susitikęs viename įdomiame, prasmingame renginyje, kurį organizavau Lietuvos studentams, besimokantiems Didžiojoje Britanijoje. Jis buvo labai šiltai priimtas, diskutavo su kitais Lietuvos verslininkais, žymiais advokatais. Tik tiek aš turiu bendro su I.Staškevičiumi.

– Jūs negailite jėgų informuodamas žiniasklaidą apie save ir savo veiklą. Tokia meilė viešiesiems ryšiams ministro poste gali blogai baigtis.

– Nesiruošiu leisti valstybės lėšų savęs reklamavimuisi. Valstybės lėšos bus naudojamos tik efektyviai užsienio politikai įgyvendinti.

– Kaip manote, ar protinga skirti ministrą likus pusmečiui iki Prezidento rinkimų?

– Neturiu jokių kitų tikslų ar siekių būti kandidatu, išskyrus į labai atsakingą ir svarbų užsienio reikalų ministro postą.