„Kitais metais reikėtų pradėti galvoti apie tarptautinį dėmenį, tarptautinį įsitraukimą kitų valstybių. (…) Šiandien mes dirbam Lietuvos lygmeniu, tarpinstituciniu, bet kitos pratybos turėtų peraugti į šiek tiek platesnę geografiją“, – antradienį žurnalistams teigė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Anot jo, šią savaitę vykstančias pratybas stebi kolegos iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Lietuvai ypač svarbus įsitraukimas ir plėtra iš Lenkijos.
„Ypatingai su Lenkija, mūsų tarpinstituciniame lygmenyje mes su Lenkijos kolegomis kalbame apie tai (įsitraukimą – BNS), bet aišku čia reikėtų ir politinių sprendimų, gal tie sprendimai artimiausiu metu gims“,– teigė V. Vitkauskas.
Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, su kaimynėmis šalimis yra kalbamasi, prieš porą mėnesių buvo pasirašytas memorandumas su visomis Baltijos šalimis, ši mėnesį planuojamas šalių susitikimas Latvijoje.
„Specialistai kalbėsis apie bendrą schemą, bendrą evakuaciją ir tikimės, kad pavyks įtraukti į tą veiklą Lenkiją, kuri yra viena iš svarbiausių visos evakuacijos krypties šalių“, – kalbėjo ministras.
Iššūkis – gyventojų perspėjimo sistema
Pasak krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko, kalbėtis ir treniruotis su užsienio valstybėmis svarbu, jog susiję procesai su paramos telkimu iš užsienio būtų užtikrinti.
„Jeigu šiai dienai atsirastų mobilizacijos teisinis rėžimas, atsirastų tam tikros grėsmės, yra be galo svarbu sukoordinuoti tuos visus ryšius su užsieniu, kad reikalinga parama ateitų nustatytų laiku“, – teigė T. Godliauskas.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo Renato Požėlos, per pratybas testuota gyventojų perspėjimo sistema šiuo metu kelia daugiausiai iššūkių.
„Mūsų gyventojų perspėjimo informavimo sistema, čia nėra didelės paslapties, ne tai kad modernizuojama, iš esmės kuriama nauja platforma, daugiakanalė pakopa. (...) Čia visada būna tam tiktas iššūkis, nes mūsų sistemai daugiau kaip 10 metų ir laikas yra turėti naują“, – kalbėjo R. Požėla.
PAGD vadovas taip pat pabrėžia ir sirenų trūkumą Lietuvoje.
„Lietuvoje turime vis dar nepakankamą skaičių sirenų, kurios dengia iki 70 procentų visos Lietuvos teritorijos, dviejų metų perspektyvoje turime turėti didesnį skaičių sirenų įdiegtų, jas sujungus centralizuotai į vieną pajungimo kanalą“, – pridūrė jis.
Vilniaus mieste šiuo metų naujai įrengtos 94 sirenos.
Priveža prie sienos
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) verslo ir atsparumo direktorius Gediminas Šečkus teigė, jog nors įmonė skiria daug dėmesio pasirengimui, reguliariai apmoko žmones bei kiekvienais metais imituoja įvairias kritines situacijas, keleivinių traukinių tiesiogiai evakuoti žmones iš Lietuvos kol kas neturi.
„Šiuo metu Lietuva neturi keleivinių traukinių, kurie galėtų važiuoti reguliaria europine vėže, tačiau tam yra išbandytas susisiekimo organizavimas su Lenkijos partneriais, kai mes privežame prie Lietuvos-Lenkijos sienos ir žmonės persėda į europinės vėžės traukinį“, – pasakojo G. Šečkus.
Pasak Vilnius miesto mero Valdo Benkunsko, „Vyčio skliautas 2025“ pratybose dalyvauja 500 savanorių, kurie imituoja evakuaciją iš Vilniaus įvairias būdais: autobusai evakuacijos metu važiuoja „žaliuoju koridoriumi“, su policijos pagalba bei bendru eismo srautu nerandant jokios intervencijos.
Dalis žmonių evakavosi traukinių pagalba į Kauną, vieni jų liks nakvoti, kiti grįš į Kauną.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“, „Vilniaus vandenys“, „Šilumos tinklai“ nuo pirmadienio saugomos Šaulių sąjungos.
Antavilių vandens stotyje antradienį taip pat imituota vandenvietės ataka, o šios simuliacijos tikslas – treniruotis apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir sustabdyti užteršto vandens tiekimą.
Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, įmonė kuria svarbią šalies infrastruktūrą, todėl jų strategijoje daug dėmesio skiriama atsparumui išorės rizikoms ir grėsmėms – nuo kibernetinio ir energetinio atsparumo iki fizinės saugos ir kitų sričių.
„Matome būtinybę periodiškai ir nuosekliai tikrinti, kaip veikia mūsų veiklos tęstinumo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planas ir tai atliekame praktikuodamiesi kartu su partneriais. Šiandienos pratybų metu vertinome, kaip bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, ar informacija perduodama aiškiai ir laiku, kaip praktiškai veikia reagavimo mechanizmai ir kaip užtikrinamas mūsų paslaugų tiekimas“, – pranešime spaudai cituojamas S. Savickas.
Pratybose dalyvavo apie 70 „Vilniaus vandenų“ darbuotojų, taip pat Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos atstovai, kiti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pareigūnai.
„Šiuo atveju didelė apimtis ir tikimės, kad tos pratybos ant žemės padės išmokti pastabas, ką galime geriau padaryti, kad tas parengtumas būtų daug didesnis“, – apie šią savaitę vykstančias pratybas teigė Vilniaus meras V. Benkunskas.
BNS rašė, kad balandį buvo pristatytas naujas Vilniaus savivaldybės parengtą sostinės evakuacijos planas, kuris gali būti pritaikytas skirtingiems ekstremaliems scenarijams. Atnaujintas evakuacijos planas yra viena iš Vilniaus gynybos politikos plano dalių.
Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ truks iki spalio 11 dienos.
Pagrindinis jų tikslas – įvertinti valstybės mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai, vykdant gyvybiškai svarbias funkcijas sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.
Naujausi komentarai