Vyriausybė, nusprendusi didinti akcizą alkoholiniams gėrimams, išskirtines sąlygas suteikė tik vynui. Tokia nelygybė papiktino verslininkus ir jau sukėlė ginčų Seime.

Papildomi milijonai

Naujos valdžios ketinimai nedidinti akcizo vynui nepraslydo pro alaus gamintojų akis.

"Tuo metu, kai naikinamos lengvatos vaistams ir neišduodami pinigai mažamečius auginančioms šeimoms, lyg netyčia "pamiršta" lengvata vynui ir lengvatinis tarifas degtinei kelia dviprasmiškų minčių. Siūlymas prieštarauja ir konservatorių rinkimų programoje deklaruotam siekiui diferencijuotai didinti akcizus, juos didinant stipriesiems gėrimams. Tokio Akcizų įstatymo priėmimas prilygsta savanoriškam dešimčių milijonų litų biudžeto pajamų atsisakymui. Klausimas – kieno labui?" – piktinosi Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Pasak aludarių, jei alui akcizas didinamas 10 proc., tai stipriesiems gėrimams (etilo alkoholiui) ir tarpiniams produktams jis turi būti didinamas bent 15, o ne 7,8 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vynui akcizas turi būti didinamas tiek, kiek ir alui – 10 proc.

Tokiu atveju pusė litro degtinės brangtų daugiau nei litu, o į biudžetą būtų surinkta papildomai 55 mln. litų. Populiariausia degtinė lentynoje kainuotų ne 17, o 17,40 lito. Iš akcizo importiniam vynui būtų surinkti 3 mln. litų daugiau, o vyno butelio kaina padidėtų tik 13 centų.

Komitetų nuomonės nesutapo

Toks Lietuvos aludarių asociacijos kreipimasis iškart buvo išgirstas. Vakar posėdžiavęs Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė alaus gamintojų siūlymams ir nusprendė, kad akcizas alui ir vynui turi didėti 10 proc., o stipriesiems gėrimams – 15 proc.

"Nežinau, kodėl buvo nuspręsta nedidinti akcizo vynui. Gal klaida įvyko? Komiteto iniciatyva nusprendėme teikti tokį pasiūlymą. Mūsų nuomone, akcizas vynui ir alui turi būti didinami vienodai, po 10 proc., o stipriesiems gėrimams dar daugiau – 15 proc.", – aiškino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Jis pripažino, kad į šią "klaidą" dėmesį atkreipė aludariai, tačiau jie esą spaudimo nedarė.

Visiškai kitokios nuomonės buvo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vakar taip pat svarstęs Akcizų įstatymo pataisas.

"Mes pritarėme Vyriausybės siūlymui alui akcizą didinti 10 proc., o stipriesiems gėrimams – 7,8 proc. Atsižvelgėme į Finansų ministerijos pateiktus skaičiavimus, kad vyno pardavimas šiemet smuko 22 proc. Padidintas akcizo dar labiau sumažintų pardavimą. O vynas šiaip ar taip yra vienas sveikesnių alkoholinių gėrimų", – argumentus dėstė komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Erzina skirtumas

Galutinį sprendimą dėl akcizo artimiausiu metu priims Seimas. Ketinimas didinti mokesčius nė kiek nežavi vyną, stipriuosius gėrimus gaminančių ir importuojančių įmonių. Šios jau nebe pirmą kartą priekaištauja aludariams, kuriems valstybė neva sudaro išskirtines sąlygas.

Vynus ir stipriuosius alkoholinius gėrimus importuojančios bendrovės "Filipopolis" komercijos direktorius Erikas Biržys nė kiek nedramatizuoja padėties – jei akcizas dešimtadaliu būtų padidintas ir vynui. Anot jo, tokiu atveju butelis vyno vidutiniškai brangtų apie 20 centų. Tačiau pašnekovas piktinosi, kad akcizas alui pernelyg greitai tolsta nuo mokesčių, taikomų kitiems gėrimams.

"Manau, valstybė už alų galėtų surinkti kur kas daugiau akcizų. Alaus išgeriama daugiau nei sudėjus visus kitus gėrimus kartu", – sakė E.Biržys.