Vyriausybė toliau nagrinės bendrovės „Alita“ privatizavimo skaidrumą. Premjeras pavedė teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui artimiausiu metu suformuluoti Vyriausybės poziciją bei pateikti galimų veiksmų planą šios įmonės privatizavimo klausimu.

2007 m. gegužės 23 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog 2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės nutarimas, įteisinantis akcinės bendrovės "Alita" privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai.

„Tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje šis sandoris dažnai laikomas neskaidraus privatizavimo pavyzdžiu. Nors KT nutarimas iš esmės užbaigė „Alitos“ privatizavimą sąlygojusių teisės aktų įvertinimą, tačiau liko nemažai neatsakytų svarbių klausimų. Mus neramina, kad po KT įvertinimo daugiau nebuvo imtasi jokių veiksmų. Toks buvusios valdžios neveiksnumas ardo teisingumo pamatus, didina žmonių nepasitikėjimą valstybe ir politikais“, - pareiškė Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

Priminsime, kad G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė buvo sudariusi darbo grupę, kuri pateikė išvadas, kad bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sustabdyti praktiškai neįmanoma, nes jis jau įgyvendintas iki KT sprendimo.

A.Kubilius teigia, kad jo neįtikino tokios išvados, todėl jis pavedė teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui suformuluoti Vyriausybės poziciją bei pateikti galimų veiksmų planą "Alitos" privatizavimo klausimu.

Dar 2006 m. spalio 26 d. laikinoji Seimo komisija nustatė, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 35,905 mln. Litų žala. KT išaiškino, kad Vyriausybės nutarimas parduoti bendrovės „Alita“ akcijas, taip pat prieštaravo svarbiai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai. Joje teigiama, kad „su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“.

Kaip žinia, geriausią konkursinį pasiūlymą pateikė L.Bosca, už akcijų paketą pasiūlęs 90,7 mln. litų. Tačiau į derybas buvo pakviesti ketvirti pagal eilę konkurso dalyviai, pateikę 57,55 mln. litų pasiūlymą, kuris nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi 33, 15 mln. litų, o tai beveik 37 proc. - daugiau nei dukart - viršija įstatymo nustatytą 15 proc. dydį.