Gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.

Siekiama, kad 5G ryšys pirmiausia turėtų būti plėtojamas (tai yra, pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos): iki 2022 metų bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje.

„Visas paketas yra ypatingai svarbus ne tik dėl ekonominio skatinimo, bet ir dėl to, kad valstybė galėtų kontroliuoti ir vykdyti priežiūrą, kad laipsniškai 5G technologijos įsilietų į visą valstybės sektorių“, – posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Iki 2025 metų itin sparčiu judriuoju ryšiu numatoma padengti svarbiausius sausumos transporto koridorius ir miestų teritorijas.

Gairėse nustatyti 5G ryšio plėtros etapai, identifikuotos ir apibrėžtos techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį. Iš viso gairių projekte yra 20 priemonių.

„5G ryšys  suteiks aukštesnio  lygio ryšio paslaugų  kokybę ne tik pavieniams vartotojams, bet ir leis į tinklą sujungti daiktus ir taip dar labiau išplėsti daiktų interneto (angl. Internet of Things) bei įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. Machine to machine, M2M) pritaikymo galimybes“, – teigiama projekte.

Jame nurodoma, kad šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos vartotojams yra prieinamos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitur. Šiuo metu 11 Europos Sąjungos valstybių narių yra paskelbusios nacionalinius 5G ryšio diegimo veiksmų planus.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) komentavo BNS, kad derasi su Rusija dėl dažnių juostų ir rugpjūčio mėnesį turėtų paaiškėti, ar aukcionai vyks šiemet. Be kita ko, reikia perplanuoti antžeminės televizijos transliavimui naudojamus radijo dažnius Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.