„Reikia projektą baigti, kad turi būti vienas nacionalinis memorialas visiems žuvusiems Lietuvos partizanams. Yra 17 laisvės kovotojų, tremtinių, politinių kalinių organizacijų laiškas Vyriausybei, mes manome, kad tai svarbus projektas ir kad reikia padėti“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Jo teigimu, Vyriausybė ketina prisidėti prie naujo memorialo finansavimo, jo statyba rūpinsis laisvės kovų organizacijos.

„Kitais metais biudžete planuojama skirti 250 tūkst. eurų. Per dvejus metus tą projektą turėtų baigti. Mes tik paremsime projektą, patys jie įgyvendins. Mes liūto dalį skirsime, bet tikimės, kad ir jie patys papildomai surinks lėšų“, – paaiškino D. Matulionis.

Bendra projekto kaina – apie 700 tūkst. eurų. Vyriausybė per dvejus metus tam žada skirti pusę milijono eurų. 2019 metų valstybės biudžeto projekte memorialui jau numatyta 250 tūkst. eurų.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis renka aukas partizanų memorialui. Organizacijos interneto svetainėje skelbiama, kad surinkta apie 24,6 tūkst. eurų.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas taip pat pabrėžė, kad reikia sutvarkyti visą teritoriją Kryžkalnyje. Vyriausybei ir Raseinių rajono savivaldybei skyrus lėšų, šiemet baigtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams, sutvarkyta aplinka prie jo.

„Tačiau greta matome didžiulę netvarką, buvusio sovietinio paminklo liekanas. Žmonės daug kartų kreipėsi į mūsų komisiją, kad reikia padaryti tvarką. Organizacijos, kurioms priklauso sklypas tarpusavyje nesutarė, labai konfliktavo tarpusavyje, dėl to reikalai nejudėjo iš vietos“, – tvirtino A. Gumuliauskas.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis su kitomis organizacijomis siekia Kryžkalnyje, Raseinių rajone, pastatyti memorialą visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams.

Sąjūdžio tarybos narė Angelė Jakavonytė teigė, kad pasirinktas architekto Sauliaus Pamerneckio ir skulptoriaus Tado Gutausko projektas.

Planuojama pastatyti kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliską ir sieną su žuvusių partizanų vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose, įrengti nežinomo partizano kapą.

„Kalavijas, įsmeigtas piliakalnio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis. Ne veltui jį pasirinkome iš šlovingiausios Lietuvos istorijos – LDK laikų, taip siekdami prilyginti partizanų pasipriešinimo kovas skambiausioms lietuvių istorijos pergalėms. Obeliskas-kalavijas bus puikiai matomas vykstantiems svarbiausia Lietuvos magistrale Vilnius-Klaipėda iš dešimčių kilometrų“, – tvirtino A. Jakavonytė.

Pasak jos, antru etapu numatoma pastatyti ir partizanų istorijos paviljoną-muziejų.

„Žemės sklypą, kur bus statomas paminklas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis įsigijo už žmonių šiam tikslui paaukotas lėšas. Labai džiaugiamės, jog jau gavome paminklui statyti leidimą, taip pat pasirašėme su Raseinių rajono savivaldybe bendradarbiavimo sutartį“, – teigė A. Jakavonytė.

Kitąmet bus minimos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos 70-osios metinės.

„Būtų labai prasminga, jog kitais metais Kryžkalnyje iškiltų didingas paminklas visiems žuvusiems partizanams“, – BNS sakė A. Jakavonytė.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.