Ministrų kabinetas šią savaitę patvirtino išvadą, kad pritaria tikslui „stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, jog kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo įtvirtinti, kad norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis, reikėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Taip pat siūloma įpareigoti kursą išklausyti ir siekiant prasitęsti turimo leidimo nešiotis ar laikyti ginklą galiojimo terminą. Dabar tai daryti reikia kas penkerius metus.

Vyriausybė išvadoje nurodo, kad ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui per metus kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o kursą išklausytų lygiai tiek pat ginklų savininkų.

Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kad leidimus laikyti ginklą turi 56 tūkst. 948 asmenys, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui, apie tris kartus daugiau negu ankstesniais metais. Kasmet apie 12 tūkst. piliečių turi pratęsti turimą leidimą ginklui.

„Įskaitant asmenis, gaunančius leidimą pirmą kartą, jeigu jų skaičius išliktų kaip 2022 metais, kursų poreikis kasmet galėtų siekti apie 20 tūkst. asmenų“, – išvadoje rašo ministerija.

Vyriausybė taip pat siūlo tam tikras korekcijas, tai yra numatyti išlygą, kad pilietinio pasipriešinimo kurso nereikėtų išklausyti atsargos kariams, nes jie perkeliami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir šaukiami į mokymus, pratybas, tad reikalavimas būtų perteklinis.

Pernai mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą išklausė 3000 žmonių.

L. Kasčiūnas siūlo, kad pataisos dėl prievolės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą ginklų savininkams įsigaliotų nuo 2024 metų sausio.