„Šiuo metu Lietuvos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje – tai viena priežasčių, kodėl dėstytojo bei mokslininko karjera gabiems absolventams Lietuvoje nėra patraukli“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Anot jos, tyrėjai karjeros ir didesnio užmokesčio galimybių ieško užsienyje, o talentų nutekėjimas stabdo kokybinę šalies pažangą, mažina konkurencingumą.

Teikiamomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis siūloma dėstytojams, tyrėjams, kitiems mokslo darbuotojams 8,125 procento didinti ir mažiausius, ir didžiausius pareiginės algos koeficientus. Pavyzdžiui, instituto direktorių darbo užmokesčiui skaičiuoti siūloma taikyti koeficentų „šakutes“ 10,81–19,28, dabar jos yra 10–17,83. Jaunesnio mokslo darbuotojo koeficentai didėtų nuo dabartinių 5–6,32 iki 5,41–6,83.

Pataisoms pritarus Vyriausybei, galutinį sprendimą priimtų Seimas.

Ministerijos skaičiavimu, pritarus pakeitimams vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, didėtų 149–268 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo –130–209, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158, jaunesniojo mokslo darbuotojo –87–109 eurais.

Projektui įgyvendinti šiemet papildomai reikės 0,6 mln. eurų, jos numatytos biudžete.

„Tai leis mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose padidinti vidutiniškai 10 proc., palyginti su iki 2019 metų gruodžio 31 dienos nustatytu darbo užmokesčiu“, – tvirtina ministerija.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai trečią ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ buvo 1101 euras.

Švietimo ministerija teigia, kad bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis per dvejus metus padidėjo apie 40 procentų.