Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriose be kitų patikslinimų numatyta nustatyti, jog neatvykus į karo tarnybą  be pateisinamos priežasties iki 2 parų bauda siektų nuo 420 iki 900 eurų. Šiuo metu galioja 140-300 eurų bauda.

Tuo metu už nustatytų karo prievolininkų pareigų nevykdymą būtų galima skirti baudą nuo 90 iki 180 eurų (dabar 30-60 eurų), o esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 180 iki 420 eurų (dabar 60-140 eurų).

Šią atsakomybę siūloma griežtinti, kadangi, Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, dabartiniai galiojantys baudų dydžiai, numatyti kodekse, „neatlieka atgrasomosios prevencinės funkcijos dėl išaugusio gyvenimo lygio šalyje“.

„Faktiniais duomenimis vidutinis 2017–2019 metais paskirtos baudos dydis yra tik apie 24 eurus“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Faktiniais duomenimis vidutinis 2017–2019 metais paskirtos baudos dydis yra tik apie 24 eurus.

Seimui teikiami ir kiti pakeitimai. Pavyzdžiui, siūloma sudaryti teisines prielaidas Kalėjimų departamento pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų tyrimą, kai pataisos įstaigose nustatomi Tabako kontrolės įstatymo pažeidimai.

Siekiama įtvirtinti ir administracinę atsakomybė už patekimą ar bandymą patekti į saugomą objektą su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais energetikos įrenginiais ir turtu. Už tai galėtų būti skiriama 30-70 eurų baudos (pakartotinai – nuo 50 iki 250 eurų).

Pagal pataisas, už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus būtų galima skirti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 70 iki 150 eurų (dabar – 14-30 eurų) ir baudą juridinių asmenų vadovams nuo 300 iki 600 eurų (dabar 60 – 140 eurų). Maksimali bauda už pakartotinius pažeidimus asmenims galėtų siekti 600 eurų, juridinių asmenų vadovams – 2400 eurų.

Iki 1450 eurų siūloma sumažinti maksimalią baudą už neteisingų juridinio asmens finansinių ataskaitų pateikimą, leidžiant už tai surašyti ir administracinį nurodymą skiriant pusei minimalios baudos.

Taip pat siekiama įtvirtinti, kad apie sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną būtų informuojamas ir asmuo, pranešęs apie galimą nusižengimą, jei, pranešėjo nuomone, jam padaryta žala. Jis galėtų ir skųsti sprendimą.