Vyriausybė paslapčia priėmė sprendimą mažinti bazinę mėnesinę algą iki 115 litų. Tai kirs per kišenę apie 200 tūkst. šalies gyventojų. Ne turtuoliams, o tiems, kuriems šimtas litų yra labai dideli pinigai.

Nutarė patyliukais

Bazinė mėnesinė alga mažės jau nuo rugpjūčio ir grįš į 2007 m. lygį. Tokį sprendimą Ministrų kabinetas priėmė nepasitaręs su darbuotojų atstovais. Negana to, Vyriausybės komunikacijos kanalais buvo skleidžiama, švelniai tariant, netiksli informacija.

"Įvertinusi naujausius statistinius duomenis ir pasaulinės finansinės krizės poveikio realiajai ekonomikai padarinius, Vyriausybė pritarė patikslintam Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektui. Pagal jį numatoma mažinti asignavimus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Pareiginės algos bazinį dydį jiems siūloma sumažinti nuo 475 iki 430 litų, bazinę mėnesinę algą – nuo 128 iki 115 litų", – birželio 17 d. priimtus sprendimus aprašė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Tačiau iš tikrųjų nutiko kiek kitaip – Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ne pasiūlė sumažinti bazinę algą, o ją sumažino. Birželio 17 d. Rimanto Dagio vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas nutarimas buvo priimtas ir įsigaliojo prieš keletą dienų. Beje, apie šį nutarimą nežinojo net įtakingi Finansų ministerijos tarnautojai.

Palies visus

Šis sprendimas tiesiogiai palies apie 200 tūkst. iš valstybės kišenės mokamų darbuotojų – jie neteks po 10 proc. algos. Suplonės kultūros, švietimo darbuotojų, socialinių įstaigų darbuotojų piniginės. Baiminamasi, kad valstybės pavyzdžiu paseks ir verslas.

"Vyriausybė tęsia tai, ką darė ir anksčiau. Jie mano, kad yra patys geriausi, patys protingiausi, ir nebūtina su kuo nors diskutuoti. Niekas su mumis dėl šito nešnekėjo. Tai buvo vienašališkai priimtas sprendimas", – dienraščiui piktinosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak jo, privataus sektoriaus darbuotojai taip pat neturėtų jaustis saugūs. Mat sumažinus algas valstybiniame sektoriuje, paprastai tą patį netrukus padaro ir privačios bendrovės.

Protestuodama prieš šį sprendimą, LPSK ketvirtadienį pradės bado akciją, kurią tęs tol, "kol Vyriausybė atšauks vienašališkus ir neapgalvotus sprendimus".

Padidins "Sodros" skylę

Vyriausybė skelbiasi, kad sumažinus bazinę algą ir pareiginės algos bazinį dydį bus galima sutaupyti 262,5 mln. litų. Tačiau šis skaičius taip pat nevisiškai teisingas, nes atsiras kitų finansinių spragų, matuojamų dešimtimis milijonų litų.

A.Černiausko teigimu, sprendimas apkarpyti bazinę algą tik dar labiau komplikuos ir taip priešinfarktinę "Sodros" būklę. Mat "Sodra" neteks apie 60 mln. litų pajamų, ir vėl reikės ieškoti, kuo lopyti atsiradusią naują skylę jos biudžete. O jeigu iki 430 litų sumažės ir pareiginės algos bazinis dydis, problemos dar padidės.

"Reikės arba skolintis, arba didinti socialinio draudimo įmokas", – nuogąstavo A.Černiauskas.

Mokytojai eis į gatves

Pernai kiek pagerėjusi pedagogų padėtis dėl Vyriausybės sprendimo tampa kritiška. "Mažėja atlyginimai per mokinio krepšelį, didinamas vaikų skaičius grupėse, todėl mažėja darbo krūvis, sykiu – ir atlyginimas. Kai kuriems mokytojams atlyginimai sumažės bemaž 40 proc.", – dienraščiui sakė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.

Tačiau profesinė sąjunga nebuvo informuota, kas pedagogų laukia rudenį. Ji tik gavo raštą iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Ne prieš svarstant klausimą, o praėjus savaitei po to, kai buvo priimtas sprendimas. "Buvome pastatyti prieš faktą, ir viskas", – piktinosi J.Voloskevičienė.

Be to, ji pridūrė, kad skaudžiai pedagogus paliesiantis sprendimas priimtas vasarą, kai mokytojai jau atostogauja. "Bijau, kad vėl išeisime į gatves", – atsiduso pašnekovė.

Pedagogai dar nekoordinuoja veiksmų galimam streikui, tačiau gali būti, kad rugsėjį mokslo metai prasidės ne skambučiais ir gėlių puokštėmis, o protestu.

Jei nemažės algos – mažės pensijos

Pensijas teks mažinti, jei Seimas nesutiks sumažinti politikų ir valdininkų algų, prognozuoja premjeras Andrius Kubilius.

Jis tvirtina, kad biudžetininkų algų mažinimas galėtų pagelbėti finansinių sunkumų kamuojamai "Sodrai". Atitinkamą projektą dėl atlyginimų mažinimo Seimas atsisakė svarstyti ir grąžino jį tobulinti Vyriausybei.

"Pateiksime patobulintą variantą ir tikiu, kad Seimas jam pritars. Jeigu tam nebūtų pritarta, Seimas turėtų suprasti, kad tai reikštų, jog pensijas turėtume mažinti būtent dėl to, kad Seimas nesutinka mažinti savo, politikų, kitų pareigūnų atlyginimų", – interviu Lietuvos radijui sakė ministras pirmininkas.

Vis dėlto jis patvirtino, kad įstatymo esmė nesikeis, nebent būtų koreguojami terminai, ieškoma būdų, kaip apsaugoti tuos, kurie uždirba mažai.

"Čia pasirinkimo alternatyvų ir didelių pokyčių tikrai negalime tikėtis. Dar sykį noriu pakartoti: mes labai aiškiai matome po diskusijų su Tarptautiniu valiutos fondu, Europos Komisija, Pasaulio banku, kokie iššūkiai laukia kitais metais, kai deficitas gali pasiekti 13 proc. (bendrojo vidaus produkto – BNS past.), jeigu nieko nedarytume. O jei deficitas pasieks 13 proc., akivaizdu, kad turėsime nesuvaldomų problemų ir su pensijų, ir su atlyginimų išmokėjimu", – teigė A.Kubilius.

Vyriausybė siūlė, kad politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo iki liepos 31 d. būtų 475 litai, o nuo rugpjūčio pradžios iki gruodžio pabaigos – 430 litų. Pagal projektą turėjo mažėti ir parlamentarų atlyginimai.

BNS inf.

Nauji atleidimai

Statybos, pramonės, prekybos ir paslaugų įmonės artimiausiais mėnesiais toliau ketina mažinti darbuotojų skaičių, rodo Statistikos departamento birželį atlikta įmonių vadovų apklausa.

Tendencijos per mėnesį - birželį, palyginti su geguže - kiek pasikeitė. Didžiausia grėsmė netekti darbo, kaip ir praėjusį mėnesį, kyla dirbantiesiems statybos bendrovėse, o mažiausia - paslaugų įmonių darbuotojams. Gegužę mažiausia grėsmė netekti darbo buvo pramonės sektoriuje.

Artimiausiais mėnesiais planuojantys atleisti dalį darbuotojų birželį teigė 68 proc. apklaustų statybos bendrovių vadovų (gegužę - 70 proc.), skelbia Statistikos departamentas.
Paslaugų sektoriuje atleidimus planuojantys birželio mėnesį teigė 38 proc. respondentų, gegužę - 38 proc., o pramonės sektoriuje - atitinkamai 43 proc. ir 37 proc.

43 proc. mažmeninės prekybos įmonių artimiausiais mėnesiais taip pat ketina atsisakyti dalies darbuotojų, gegužę taip teigė 54 proc. šių bendrovių vadovų.

Pasak apklausos, didinti darbuotojų skaičių birželį tikino planuojantys 7 proc. pramonės, 1 proc. statybos ir 3 proc. mažmeninės prekybos įmonių vadovų. 59 proc. apklaustų paslaugų bendrovių vadovų teigė darbuotojų skaičiaus nenumatantys keisti.

BNS inf.