Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad įstatymuose nėra vieno bendro šeimos apibrėžimo, todėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekte būtų tikslinga atskleisti sąvokos „šeima“ turinį, ir jis turėtų būti nediskriminacinis.

Nutarimo projekte primenama Konstitucinio Teismo pozicija dėl šeimos koncepcijos, kad šeima negalima vadinti tik santuokoje gyvenančių porų.

Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti projektui ir jį tobulinti, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento pažymoje siūloma pakartotinai įvertinti „teikiamos Vyriausybės pozicijos pagrįstumą.“ Keliami klausimai dėl projekto atitikties Konstitucijai, kitiems teisės aktams.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektą yra pateikę 55 parlamentarai iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei kitų frakcijų. Jo preambulėje pabrėžiama, jog „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“, o šeimos pagrindu įvardijamas „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“.

Šios preambulės ministerija siūlo atsisakyti, teigdama, kad šeimos samprata neapsiriboja tradicinės šeimos, kuriamos santuokos pagrindu, sąvoka, o šeimos gyvenimo samprata neapsiriboja tėvų (susituokusių arba nesusituokusių) santykiais su vaikais.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektas nusako, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją. Iniciatoriai sako jį parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją.